Žemės drebėjimai: mitai ir faktai

Stichija

Palubėje kabančios lempos pradeda judėti pirmyn ir atgal, lentynos virpa, krenta ant jų sudėti daiktai. Grindys ir sienos dreba. Dabar jau ir lietuviams teko tai pamatyti. Jei ir nematėte, veikiausiai per savo gyvenimą patyrėte tūkstančius mažyčių žemės drebėjimų. Žemė nuolat dreba.

Drebėjimus sukelia staiga pajudėję Žemės plutos gabalai. Pluta - tai sąlygiškai plonas (800 km storio) išorinis Žemės sluoksnis. Jo didžioji dalis yra šalta ir trapi, lyginant su karštomis uolienomis giliai Žemės viduje. Žemės plutoje yra daugybė mažų ir didelių įtrūkimų. Nors įtrūkimai gali būti šimtų kilometrų ilgio, paprastai jie nematomi, nes yra giliai po žeme, be to plutos gabalai yra labai stipriai suspausti vienas su kitu. Galinga jėga, vadinama tektonine, iš vidaus spaudžia Žemės plutą, ir ji, neatlaikiusi spaudimo, skyla ir pasislenka į naują poziciją. Tai sukelia vibracijas, vadinamas seisminėmis bangomis, kurios keliauja per Žemę ir jos paviršių. Šių seisminių bangų sukelti judėjimai ir vadinami žemės drebėjimais.

Kasmet vyksta daugiau nei milijonas žemės drebėjimų, įskaitant tuos, kurių nejuntame. Per mėnesį žemė dreba maždaug 80 tūkstančių kartų, per dieną - 2600. Kitaip sakant žemės drebėjimas planetoje vyksta kas 30 sekundžių. Iš jų tik labai nedidelė dalis turi griaunamąją galią.

Statistiškai kasmet sulaukiame tik vieno drebėjimo, kurio galia 8 ar daugiau balų pagal Richterio skalę.

95 procentai žemės drebėjimų vyksta seismiškai aktyviose zonose, prie didžiausių Žemės plutos plyšių ir aktyviausiai judančių milžiniškų žemės plutos gabalų - tektoninių plokščių. Kalifornija, Aliaska, Japonija, Pietų Amerika ir Filipinai yra šiose zonose. Tik 5 procentai žemės drebėjimų vyksta plokščių viduryje, ir deja apie juos nedaug kas žinoma.

Galingiausias žinomas žemės drebėjimas įvyko 1960 m. Čilėje. Jo galia pagal Richterio skalę siekė 9,5 balo. Žuvo maždaug 6000 žmonių. Jis sukėlė cunamio bangas, nuo kurių žuvo žmonės net Japonijoje ir Havajuose.

Daugiausiai aukų - 830 tūkstančių - nusinešęs žemės drebėjimas įvyko 1556 metais Kinijoje.

Kaip yra iš tikrųjų

Ar galima iš anksto numatyti žemės drebėjimus?

Atsakymas - ne. Nei JAV geologijos tarnyba, jei jokia kita mokslinė organizacija niekuomet nėra numatę didelio žemės drebėjimo. Jie tiesiog nežino, kaip tai padaryti ir nesitiki esminių permainų artimiausioje ateityje. Tačiau, remiantis moksliniais duomenimis, apskaičiuojamos potencialių būsimų žemės drebėjimų galimybės. Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad per ateinančius 30 metų didelio žemės drebėjimo San Francisko įlankoje tikimybė yra 67 procentai, o Pietų Kalifornijoje - 60 procentų. JAV geologijos tarnyba skiria daugiau dėmesio žemės drebėjimų padariniams sušvelninti, saugių struktūrų konstrukcijoms, padedančioms išvengti aukų, nei bandymams iš anksto numatyti įvykius.

Ar gali gyvūnai numatyti žemės drebėjimus?

Ne. Gyvūnų elgsenos pakitimai negali būti naudojami prognozėms. Yra užfiksuota keistos gyvūnų elgsenos prieš žemės drebėjimus atvejų. Pavyzdžiui, 1989 m. prieš Kalifornijos žemės drebėjimą užfiksuota, kad mokyklos akvariumo žuvys pasivertė ant šonų. Žinoma, kad šunys, katės, gyvatės ir arkliai taip pat keistai elgiasi. Tačiau iki šiol neatrastas tiesioginis pasikartojantis ryšys tarp specifinės elgsenos ir žemės drebėjimų. Gyvūnų elgsena pasikeičia dėl daugybės priežasčių. Žemės drebėjimas gali sukrėsti milijonus žmonių, todėl visuomet yra tikimybė, kad kai kurie jų augintiniai gali keistai elgtis prieš įvykstant žemės drebėjimui.

Ar gali kai kurie žmonės jausti artėjantį žemės drebėjimą?

Simptomai, kuriuos jaučiai kai kurie žmonės, nėra moksliškai pagrįsti. Daug dažniau žmonės jaučia tuos pačius simptomus, tačiau jokie žemės drebėjimai neįvyksta.

Ar orai gali sukelti žemės drebėjimą?

Dar 4 a. prieš Kristų Aristotelis teigė, kad drebėjimus sukelia vėjai, įstrigę tarp požeminių uolų. Iš šios teorijos išsivystė kitos, teigusios, kad žemė dreba šaltu debesuotu oru, pučiant stipriems vėjams, žaibuojant ir krentant meteorams.

Tačiau faktai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp orų ir drebėjimų. Žemės drebėjimai vyksta bet kokiu oru, prie įvairiausių temperatūrų, bet kuriuo metų ir paros laiku. Jie vyksta giliai po žeme, todėl jų neveikia sąlygos žemės paviršiuje.

Ar gali žemė prasiverti ir praryti žmogų?

Ne. Tai mitas. Gali atsirasti nedideli negilūs plyšiai, žemės nuošliaužos. Tačiau Žemės plutos įtrūkimai yra giliai po žemės paviršiumi. Judėjimai vyksta ne skersai, bet išilgai. Jeigu plutos įtrūkimai atsivertų, žemės drebėjimas neįvyktų, nes nebūtų trinties tarp plutos plokščių.

"Vakarų ekspreso skaitytojams pateikiame Memfio (JAV) žemės drebėjimų tyrimo ir informacijos centro rekomendacijas, kaip apsisaugoti ir kaip elgtis žemės drebėjimo atveju.

Visuomet būkite pasirengę.

Turėkite būtiniausius išgyvenimo reikmenis - pakankamai vandens, maisto, drabužių, vaistinėlę ir t.t.

Visi šeimos nariai turi žinoti kaip išjungti dujas, vandenį ir elektrą.

Šeimoje planuokite galimus netikėtus atvejus, susitarkite, kur susitiksite, jei tektų išsiskirti.

Žinokite avarinių ir pagalbos tarnybų telefonus.

Sunkius daiktus (lentynas, sieninius veidrodžius, spinteles ir pan) pritvirtinkite prie sienų.

Niekuomet nekabinkite sunkių daiktų virš lovų. Sunkiausi daiktai neturi būti aukščiau žemiausio šeimos nario ūgio lygio.

Per žemės drebėjimą nepanikuokite

Jei esate viduje, atsistokite tarp durų arba palįskite po stalu, kuo toliau nuo langų ir stiklo.

Jei esate lauke, atsitraukite nuo pastatų, medžių, telefono ir elektros laidų.

Jei esate automobilyje, venkite tunelių, tiltų. Sustokite saugioje vietoje

Po žemės drebėjimo

Patikrinkite, ar niekas nesužeistas, jei reikalinga, suteikite pirmąją pagalbą.

Patikrinkite, dujų, vandens, santechnikos, elektros įrenginių būklę, jei reikia, išjunkite.

Patikrinkite pastato būklę ir potencialias problemas per galimus pakartotinius smūgius.

Dėvėkite batus.

Įsijunkite radiją ir klausykitės visuomenės saugumo tarnybų pranešimų.

Telefoną naudokite tik būtinu atveju.

Skaudžiausios nelaimės

Bene daugiausiai aukų pareikalavęs žemės drebėjimas pasaulio istorijoje įvyko 1556 m. Kinijoje - čia žuvo apie 830 000 žmonių. Šioje šalyje po keturių šimtmečių, 1976 m. pasikartojusi nelaimė nusinešė kiek mažiau - apie 655 000 gyvybių.

Žmonijos istorijoje užfiksuoti keli drebėjimai, pražudę po 200 000 žmonių - 856 m. Irane, 1138 m. Sirijoje, 1920 m. ir 1927 m. Kinijoje. Po 150 000 žmonių žuvo drebant žemei 893 m. Irane ir 1923 m. Japonijoje, po 100 000 gyvybių kainavo 1290 m. drebėjimas Kinijoje, 1908 m. Italijoje ir 1948 m. Sovietų Sąjungoje (Turkmėnijoje).

Nuo 1900 m. įvyko 112 žemės drebėjimų, kuriuose žuvo po daugiau nei 1 000 žmonių. Paskutinis stambus žemės drebėjimas (6,6 balo) įvyko 203 m. gruodžio 26 d. Irane, Bamo mieste, kur žuvo 26 200 žmonių, per 30 000 buvo sužeista, sugriauta 85 proc. šio regiono pastatų. Didžiausio galingumo drebėjimas - net 9,5 balo - užfiksuotas 1960 m. gegužės 25 d. netoli Čilės krantų.

Nuo 1900 m. iki 1997 m. pasaulyje įvyko 1960 žemės drebėjimai, stipresni nei 7 balai (vidutiniškai - apie 20 per metus).

Aukų būta ir šiais metais. Vasario 5 d. Indonezijoje žuvo 37 žmonės, vasario 14 d. Pakistane - 24 žmonės, gegužės 28 d. Šiaurės Irane - 35 gyventojai, liepos 1 d. Rytų Turkijoje - 18 žmonių. Aukų būta ir Europoje - liepos 12 d. Slovėnijoje įvykus 5,0 balo stiprumo žemės drebėjimui, žuvo vienas žmogus.

Skaudžiausias šiais metais žemės drebėjimas (6,4 balo) įvyko vasario 24 d. šiaurinėje Maroko pakrantėje - 628 žmonės žuvo, 926 sužeisti, buvo sugriauti 2 539 namai, apie 15 tūkstančių žmonių liko be pastogės. Iš viso šiemet žuvo 786 žmonės.

Šiemet įvyko septyni žemės drebėjimai, stipresni nei 7 balai (visi - Ramiojo vandenyno baseino teritorijoje).