Skandalingas žemės sklypų dalybų detektyvas į viešumą iškėlė ne tik kompromituojančius faktus apie valstybės tarnautojų veiklą, bet suaktyvino nuosavybės neatgaunančius gyventojus. "Vakarų ekspreso" redakcija išklausė eilę Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkų sprendimais pasipiktinusių skaitytojų.
Nepaisant pretenzijų, aišku tapo viena: politikų sujaukta žemės reforma nokautuos kiekvieną, ieškantį teisybės. Tuo tarpu subruzdusių valdžios vyrų skatinimas giljotinuoti prasižengusius tarnautojus peraugo į radikalų siūlymą - panaikinti vieną valstybinę įstaigą.
Teisininkų prognozės - pesimistinės
Tai, kad žemės atgavimo įstatyminiai aktai Lietuvoje yra labai supainioti, pripažino ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narė, teisininkė Toma Birmontienė. "Vakarų ekspresui" ji sakė, jog vadinamiesiems trihektarininkams paskirstytas žemes atgauti bus labai sunku.
"Vykdant žemės reformą, prasidėjus dalyboms, valdininkai sugebėjo įstatymais pasinaudoti: dalis jų tikrai galėjo pretenduoti į sklypus ir juos atkūrė teisėtai. Kita dalis - nusižengė tarnybinės etikos principams. Antra vertus, procesai iki 1999 metų, prieš įsteigiant situaciją supainiojusį Žemės perkėlimo institutą, buvo daug paprastesni, tačiau procesai vyko itin lėtai,"- teigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėja.
T. Birmontienės žodžiais tariant, jei žmogus atgavo ne savo nuosavybę, bet sklypus įsigijo sandorio išdavoje, teisė buvo perleista, žemės atgavimo eiliškumas - skiriasi. "Šiuo atveju galima būtų žiūrėti, ar turint tokią ydingą įstatymo tvarką žemė buvo atstatyta laikantis numatytų procedūrų, kitaip sandoriai, kaip ir siūlo valdžios vyrai, galėtų būti užginčyti",- siūlė T. Birmontienė.
Teisininkai Žemės reformos įstatyminę bazę vertina labai prastai. Įstatymas pakeistas mažiausiai 40 kartų ir tapo itin painiu. "Taip jis prarado savo prasmę, išsivystė į neaiškią instrukciją, o tai sudaro galimybes piktnaudžiauti. Apskritai, savininkų teisės akivaizdžiai pažeistos dar prieš vykdant reformą",- "Vakarų ekspresui" pasakojo teisininkė.
Nusižengė, bet dirba
T. Birmontienę ypač papiktino pavyzdžiai, kuomet prasižengusiems dalijant žemes valdininkams pavykdavo išsaugoti savo postą.
2002-ųjų rudenį VTEK nustatė, jog dabartinis Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys Maksvytis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Skandalas kilo po to, kai Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus pareigas užėmęs K.Maksvytis iš atokios Žemaitijos vietovės 4,4 ha sklypą savo motinai perkėlė į vertingą žemę pajūryje, vos keletas kilometrų nuo jūros.
"Apmaudą kelia tai, kad po mūsų sprendimo nebuvo jokios reakcijos iš valstybinių institucijų. Valstybės tarnautojas nusižengė, bet poste sėdi iki šiol",- piktinosi teisininkė.
"Vakarų ekspresą" pasiekė informacija, jog Parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas Nacionalinę žemės tarnybą siūlo likviduoti.
Konflikte - radikalūs pasiūlymai
"Taip, siūlymas tikrai radikalus. Tačiau ši tarnyba neįvykdė uždavinių, kurie turėjo būti pagrindiniai jos veikloje: valstybės politikos strategijos formavimas, įgyvendinimas ir kontrolė nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius.
Manau, jog pakankamai griežti sprendimai būtini, nes nebaudžiamumas šiomis aplinkybėmis tik paskatins kitų sričių tarnautojus toliau nepaisyti valstybės tarnybos etikos, viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo principų",- "Vakarų ekspresui" sakė seimūnas.
Siūlomu projektu atitinkamos institucijos įpareigojamos nustatyti ir reaguoti į visus konkrečius pažeidimus, išsiaiškinti, kokios prielaidos sudarė galimybes piktnaudžiavimams, paruošti rekomendacijas, kad ateityje tokie faktai nebepasikartotų.
Pastato ir miško įkaitai
Į dienraščio redakciją kreipėsi Elena Milašienė: moteris buvo pasipiktinusi, jog keletą metų jos vyrui nepavyksta atgauti 1,6 ha žemės. Sklypas yra itin patrauklioje vietoje, vos keli šimtai metrų nuo jūros, Kunigiškių apylinkėse.
Žemę Viktoras Milašius drauge su broliais paveldėjo iš senelio Juozo. Pastarasis ten buvo pasistatęs namą, tačiau sovietiniais laikai pastatą nugriovė, žemė buvo perduota Palangos miestui, vėliau - Turto fondui. Aštuntajame dešimtmetyje sklype pastatytas restoranas "Guboja".
"Matote, valdininkai be problemų sklypus atsiima, persikelia, kur nori, o štai paprastiems žmonėms - vargai. Mes net nežinome, kas žemę privatizavo, jie tveriasi tvoromis, kerta naikina senelio išauginto sodo likučius, o žemėtvarkininkai gali tik siundinėti iš kabineto į kabinetą",- piktinosi "Vakarų ekspreso" skaitytoja.
Vėliau paaiškėjo, jog Kunigiškių gyventojai tapo būtent "Gubojos" pastato įkaitais. "Įstatymo numatyta, jog piliečiai turi teisę be konkurso nuomotis žemę prie nuosavybės teise valdomų pastatų. "Gubojos" namas buvo Turto fondo, bet jį nusipirko, tad tuo pačiu įsigyta ir dalis žemės apie pastatą",- paaiškino Palangos miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Arminas Stonkus.
Taigi, pagal įstatymą visos žemės atskurti savininkai negali. Vis gi A. Stonkus informavo, jog didelis pajūrio plotas kaip tik šiuo metu turės savininkus. Iš 1,6 ha Milašiai, tikėtina, atgaus vos 10 arų, kadangi sklypas gali būti grąžintas tik natūra. Kadangi į teritoriją įeina ir dalis miško, šią dalį gali pavykti atgauti daug vėliau.
Įstatymo spąstai
Į redakciją kreipęsis klaipėdietis Alfonsas Liutika piktinosi, jog dėl tėvo paveldėtos 28 ha Klaipėdos raj., Vėžaičių seniūnijoje esančios žemės kovoti tenka jau dešimtį metų.
"28 ha - geroje vietoje, o man siūlo atsiimti kitur. Be to, kodėl valstybė negali panaikinti merdėjančios Žemdirbių instituto eksperimentinės stoties, kuri ir riogso ant mano tėvo nuosavybės?",- klausė skaitytojas.
Du sklypus turinti žemėtvarkininkė Vėžaičių seniūnijai "Vakarų ekspresą" informavo, jog minimas plotas valstybės išskirtas moksliniams tyrimams. "12,75 ha - jau suprojektuota, A.Liutika neatgauna likusios dalies, be to, galima grąžinti ekvivalentą kitoje vietoje, tačiau šis ponas nenori",- teigė žemėtvarkininkė.
Gargžduose gyvenanti Regina Žymantienė taip pat skundėsi neatgaunanti 13 ha, kur šiuo metu ūkininkauja kiti asmenys. Gargždų žemėtvarkininkė Veronika Daujotienė vėl rėmėsi įstatymais: valstybės išperkama žemė - negrąžintina, galima gauti tik kompensacijas mišku, pinigais, sklypais kitur, tačiau senyvo amžiaus gyventojai perkeldinėti paveldo nelinkę.
"Tie 13 ha padalinti trihektarininkams, juos mes jau kažkiek "išstumdėme", tačiau visos žemės, kaip pageidauja ponia Žymantienė, natūra atgauti nepavyks",- sakė tarnautoja.
Su panašiomis problemomis susidūrė visi į redakciją kreipęsi skaitytojai, tačiau žemėtvarkininkai vieningai skandavo: "Remiamės įstatymais, visos žemės grąžinti negalima".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą