Žemės ūkio rūmai - korupcijos irštva?.

Žemės ūkio skandalas išsipūtė ne tik į priekaištų laviną Vyriausybei, ministrui Jeronimui Kraujeliui, bet ir į įtarimus, jog ūkininkų interesams atstovaujanti įstaiga - Žemės ūkio rūmai - neva pati prikišo nagus prie jų smukdymo.
"Vakarų ekspresui" buvo pateikti pavyzdžiai, kuomet Vakarų Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvai buvo kuriami tam, kad prisidengusios ūkininkų vardu stambios ar net fiktyvios įmonės gautų valstybės paramą.
Kitaip tariant, valstybės biudžeto pinigai neva buvo naudojami ne ūkininkams pagelbėti, bet juos dar labiau smaugti.

Kur keliauja pinigai?

Pirmieji skandalingi signalai apie juoduosius sandėrius kooperacijos vardu gauti dar balandį. Tuo tarpu vakar kontraversiškais pinigų paskirstymais susirūpinę Liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas bei Seimo Jungtinės ir liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Raimundas Palaitis pažadėjo medžiagą pateikti Seimo Antikorupcijos komitetui.
Kaip žinoma, šiuo metu ypatingas dėmesys yra skiriamas žemdirbių kooperacijai. Šiuo tikslu Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) iš biudžeto gauna lėšas: pernai - 5 mln., šiemet - arti 7 mln. Lt.
Programos pinigai skirti smulkiesiems kaimo ūkininkams, jų jungimuisi į kooperatyvus, tokiu būdu sudarant rimtesnę konkurenciją stambioms įmonėms. Tačiau kaip yra skirstomi šie pinigai?
E. Gentvilas pateikė vieną iš pavyzdžių: "2001 metais ŽŪR skyrė 1 mln. 60 tūkst. litų Šilalėje įsteigtam ir išsiplėtusiam kooperatyvui "Sodžiaus pienas", kurio registravimo vieta - Laukuvos pieninė. O ši priklauso AB "Žemaitijos pienas". Akivaizdu, tokiu būdu vienas stambiausių pieno perdirbėjų tik sutvirtino savo pozicijas rinkoje", - pasakojo politikas.

Tūkstančiai - fiktyviam kooperatyvui

Dar vienas kuriozas - iš ŽŪR kooperatyvų plėtros programos 250 tūkst. Lt paskirta tauragėje registruotam kooperatyvui "Žemėsa". Įtarimų sukėlė tai, kad pinigai paskirti buvo dar tuomet, kai "Žemėsa" net neegzistavo - 3 dienos prieš kooperatyvą įregistruojant.
Pasak E. Gentvilo, šio kooperatyvo steigėjas - AB "Tauragės maistas", kurios direktorius - socialdemokratas Arūnas Beišys, netrukus tapęs ir Tauragės apskrities viršininku. Iš pirmo žvilgsnio tikslai buvo lyg ir geri - sumanyta įsteigti ES standartus atitinkančią skerdyklą ir numatyta iš bendrovės nupirkti kelis nenaudojamus pastatus bei dalį žemės. Tačiau praėjus porai metų - nei skerdyklos, nei pinigų.
Apsukrumu pasižymėję verslininkai "Žemėsos" nariais "pavertė" apie 60 žmonių, kurių didžioji dalis net neįtarė priklausą šiam kooperatyvui. "Tai labai gerai paaiškinama - siekta išmelžti kuo daugiau pinigų, mat vienam nariui skiriama iki 5 tūkst. Lt", - tvirtino E. Gentvilas.

Suklastojo parašus?

Šiuo skandalu susidomėjo Klaipėdos ekonominių nusikaltimų tyrimo grupės pareigūnai, kurie taip pat patvirtino apie galimą parašų padirbinėjimą - įtariama, kad net 28 parašai buvo suklastoti.
"Kiek žinau, paklaustas, ar valstybės paramą galėjo gauti dar neregistruotas kooperatyvas, buvęs ŽŪR vyriausiasis specialistas kooperacijos plėtrai Remigijus Urbonas teigė, jog tai, kad iki šiol "Žemėsa" nepradėjo veiklos - jų problema. Dar sakė, esą tai nėra jau tokie dideli pinigai, kad reikėtų galus darytis. Štai jums ir atsakymas", - piktinosi Liberalų sąjungos lyderis.
E. Gentvilas patikino, jog pinigai turi būti skiriami ne akcinėms bendrovėms, o būtent kooperatyvams. Politikas taip pat teigė žinąs dar tris atvejus, kuomet lėšas savo kooperatyvams gavo ŽŪR prezidiumo nariai.

Įžvelgia korupciją

"Tiek premjeras Algirdas Brazauskas, tiek žemės ūkio ministras J. Kraujelis ar Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta šiuos dalykus juk žino. Tai kodėl jie nekelia šurmulio? O gi todėl, kad ne vienam kooperatyvui vadovauja socialdemokratai, ŽŪR darbuotojai, prezidiumo nariai. Aš įžvelgiu akivaizdų sandėrį tarp ŽŪR ir valdžios. Valstybės biudžetas naudojamas korupcijai", - tvirtino E. Gentvilas.
Parlamentaras R. Palaitis šioje situacijoje įžvelgė vieną politinį triuką: jei Žemės ūkio ministerija padėtų parašą, leidžiantį skirti pinigus fiktyviam kooperatyvui, lėktų ministro galva. "Kam rizikuoti? Geriau jau tegul ŽŪR direktorius Jonas Ramonas bus nuskalpuotas", - konstatavo jis.
Reziumuodami savo įtarimus, abu politikai siūlė Vyriausybei nebeskirti pinigų ŽŪR, įvesti griežtą auditą. Ši ministerijai pavaldi organizacija turėtų išsilaikyti iš padidinto nario mokesčio (kurį dotuotų Vyriausybė), teikiamų paslaugų bei nuomojamų patalpų. E. Gentvilas tvirtino, jog taip yra daugelyje Europos valstybių.

Turėtų prisiimti atsakomybę

"Vakarų ekspresui" susisiekus su G. Kniukšta, paaiškėjo, jog liberalų mestus klausimus komitetas svarstė dar balandį, vėliau kreipėsi į Valstybės kontrolę.
Tačiau paklaustas, kaip atsitiko, jog paramą gavo ne kooperatyvai, o jų vardu prisidengusios bendrovės, parlamentaras diplomatiškai paaiškino: "ŽŪR įstatuose yra įtvirtinta nuostata, kad viena iš pagrindinių jų funkcijų yra žemės ūkio kooperatyvų plėtra. Ryt apie tai kalbėsimės ir kooperatyvų kongrese".
Vis dėlto parlamentaras sutiko, jog smulkiesiems ūkininkams buvo padaryta žala, o atsakomybę turėtų prisiimti ir ministerija, ir ŽŪR.