Žemėtvarkininkams vis mažiau lieka vilčių išvengti bausmės. Svarbiausi žemės dalybų skandalo įvykiai.

Visą šalį drebinantis žemės dalybų skandalas uostamiestyje pagaliau davė pirmuosius konkrečius rezultatus. Nustatyta, jog Klaipėdos apskrities ir rajono žemėtvarkininkai valstybei padarė net kelių milijonų litų žalą.
Remiantis atitinkamų tarnybų atliktos ekspertizės išvadomis, dėl to atsakomybės našta gali užgulti ir ant Klaipėdos apskrities viršininkės Virginjos Lukošienės pečių.
"Vakarų ekspresui" tapo žinomi susikompromitavusių žemėtvarkininkų dokumentų klastojimo būdai.
Tuo tarpu valstybės mastu procesai vis dar juda vėžlio greičiu. Apie galimus į žemės dalybų skandalą įsivėlusius politikus oficialiai taip pat kol kas tylima.

Žala valstybei - milijonai

Praeitą mėnesį buvo patvirtintas Seimo nutarimas, pagal kurį keletui tarnybų pavesta ištirti ir rasti problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimą.
Dalį šio tyrimo atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Savo ruožtu STT Klaipėdos skyrius kompleksinę dokumentų reviziją atlikti paprašė uostamiesčio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Nacionalinė žemės tarnybos skyrius. "Vakarų ekspresui" pavyko sužinoti pirmines jos išvadas, kurios gautos šios savaitės viduryje.
Kol kas išnagrinėtos 28 žemės grąžinimo, perkėlimo ar įsigijimo bylos. Paaiškėjo, jog visi šie sklypai - Girkalių kadastrinėje vietovėje, kurios dalis - Pajūrio regioninio parko teritorijoje.
Remiantis FNTT revizijos išvadomis, tik trim atvejais iš 28 žemė buvo grąžinta teisėtai.
Nustatyta, kad neteisėtai buvo užvaldyti 172 ha žemės. Tokiu būdu valstybei padaryta nominali 220 tūkst. litų žala.
Tačiau daugiau nei prieš mėnesį patvirtinus naują pajūrio žemės verčių žemėlapį, Girkalių kadastrinės vietovės žemė dabar vertinama kur kas brangiau, tad reali žala valstybei gali siekti net kelis milijonus litų.

Žemę dalijo saviems

Specialistai nustatė, jog dėl valstybei padarytos žalos atsakyti turėtų ne tik Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento direktorius Stanislovas Tamolis bei Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Stankus, bet ir Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, o taip pat jos pirmtakas Laisvūnas Kavaliauskas.
Atsakyti turėtų ir sklypų įsigijęs Pajūrio regioninio parko direktorius Arvydas Urbis, valstybinio Žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo darbuotojai.
Specialistų pateiktų išvadų rezoliucinėse dalyse galima rasti sąrašą žmonių, kuriems, sugrąžinus žemę, valstybei buvo padaryta žala.
Pavyzdžiui, beveik 20 ha žemės grąžinus buvusio Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje padėjėjo Artūro Žičkaus seneliui Juozui Žičkui, padaryta per 46 tūkst. litų žala.
Per 10 tūkst. litų žala padaryta žemę grąžinus A. Urbio giminėms: Genovaitei Urbytei, Pranui bei Alfonsui Urbiams. Grąžinus žemę Tamoliams, valstybė neteko apie 40 tūkst. litų.
Žala valstybei buvo padaryta įvairiais būdais. Vienas jų - kai tam tikri asmenys žemę atgaudavo iš valstybės rezervų.
Šiuo metu STT laukia išvadų dėl visos Girkalių kadastro vietovės žemės reformos projekto parengimo.

Klastojo dokumentus

"Vakarų ekspreso" žiniomis, STT tyrimą stabdo labai netvarkingi nuosavybės teisių į žemę dokumentai. Pagrindiniai pažeidimai - dokumentų klastojimas. Pavyzdžiui, norint atgauti žemę, klaidingai buvo nurodoma, jog tam tikrame interesanto sklype yra ne miškai, o "krūmai ir medžiai".
Kitaip tariant, jei, pagal įstatymą, miškais apaugusios žemės grąžinti nepavyksta, ją pervadinus "krūmynais" - įmanoma. Tokiais atvejais neatitinka galimo grąžinti ir realiai gražinto žemės sklypo vertė. Dėl to valstybė taip pat parardo tūkstančius litų.
Be to, skirstant sklypus, juos formuojant, žemėtvarkininkai daugeliu atvejų nepaisė eiliškumo. Kitaip - pirmumo teisę suteikdavo "saviems". Pavyzdžiui, pasak "Vakarų ekspreso" šaltinių, įtariama, jog pažeidžiant norminius aktus, teisę į žemę įsigijo ir S. Tamolio sūnus Audrius (žala valstybei - per 27 tūkst. litų).

Žmonės niršta

Įvairios žemėtvarkininkų machinacijos, sugebėjimas pasinaudoti įstatymų spragomis ar tiesiog neteisėta veikla ypač skaudžiai palietė, populiariai tariant, paprastus žmones.
Po birželio viduryje "Vakarų eksprese" pasirodžiusio straipsnio į redakciją iki šiol plūsta nepatenkinti žemėtvarkininkų elgesiu gyventojai. Stebina tai, jog žmonės, kovodami dėl kelių neatgaunamų hektarų arba norėdami paviešinti neva neteisėtai įsigytus valdininkų sklypus, sugaišta begalę laiko ir jėgų.
Vienas klaipėdietis, siekdamas "nulinčiuoti" dėl neaiškių priežasčių neįtikusius uostamiesčio verslininką, politiką bei įmonės direktorių (redakcijai pavardės žinomos. - Aut. past.), "Vakarų ekspreso" žurnalistui atnešė informaciją apie neva neteisėtai praplėstus sklypus ir juose vykdomą veiklą.
Vyriškis kelerius metus mindė Klaipėdos savivaldybės slenkstį, dalyvavo posėdžiuose, sukaupė net specialiųjų vietovės planų, sklypų formavimo istorijos medžiagą. Tačiau galiausiai paaiškėjo, jog veikta pagal įstatymus.
Nepaisant to, "Vakarų ekspresas" šiuo metu aiškinasi dar kelis gyventojų skundus.

Svarbiausi žemės dalybų skandalo įvykiai

2003 kovo 5 d. Dienraštyje "Respublika" pateikti nauji skandalingi faktai apie žemėtvarkininkus ir juos kontroliuojančių valdininkų žemes.
kovo 12 d. "Respublikos" žurnalistės tyrimu susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
kovo 17 d. Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis iš pareigų atleido į žemės dalybų skandalą įsivėlusį ministerijos sekretorių Alfonsą Tamošiūną.
kovo 19 d. Vyriausybė sudarė komisiją valstybės tarnautojų veiksmams ir sprendimams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, patikrinti.
kovo 24 d. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas už žemės sklypų dalybas saugomose teritorijose nuo pareigų nušalino Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorių Petrą Sakalauską.
balandžio 3 d. Pranešta, jog atsistatydino Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorė Julė Petrašienė ir Žemės reformos skyriaus vyriausiasis specialistas Steponas Puipa.
balandžio 2-7 d. Pajūrio regioninio parko direktoriaus Arvydo Urbio bei jo giminaičių sklypais susidomėjo STT.
balandžio 7 d. Apie žemės sklypų skirstymo pažeidimus susitikime kalbėjosi prezidentas Rolandas Paksas, premjeras Algirdas Brazauskas bei Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
balandžio 13 d. Atsistatydino Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Gudaitis.
balandžio 9 d. Žemės dalybų skanadalo peripetijos aptartos Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje. STT pavesta sudaryti ir pateikti išsamų susikompromitavusių pareigūnų genealogijos medį.
birželio 18 d. Vadinamąjį korupcijos genealoginį medį STT pateikė ir pristatė Parlamento Antikorupcijos komisijai bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Pirmą kartą viešai pranešta, jog priešnuodžių sklypų dalybos pažaboti nerasta. Taip pat išsiaiškinta, kad žemės sklypus įsigijo per pusę tūkstančio valdininkų.
birželio 24 d. Žemės sklypų dalybų klausimais R. Paksas kalbėjosi su STT vadu Valentinu Junoku, generaliniu prokuroru Antanu Klimavičiumi ir kitais atsakingais pareigūnais.
liepos 1. Dėl susidomėjimo žemės dalybų reikalais į Seimo Antikorupcijos komisijos taikiklį pateko pirmasis parlamentaras - Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovas Antanas Baura.
liepos 29 d. Šalies prezidentui V. Junokas pranešė, kad žemės reformos spragomis spėjo pasinaudoti ir politikai, muitininkai, teisėtvarkininkai, medicinos srities atstovai bei viešųjų įstaigų darbuotojai. Informuota, jog STT sąrašuose - apie 2000 žmonių.