"Vakarų ekspreso" skaitytojai vis aktyviau piktinasi beviltiška ligonių padėtimi. Laiškuose redakcijai rašoma, jog vaistai, tarp jų ir malšinantys skausmą, ligoninėje skiriami tik tam tikrą laiką, o vėliau juos reikia pirkti patiems.
Neseniai "Vakarų eksprese" spausdinome skaitytojos pasakojimą, jog į ligoninę po avarijos atvežtas vaikinas visą naktį maldavo suleisti jam skausmą malšinančių vaistų, prisiekinėdamas, kad rytą atvykę artimieji už juos sumokės. Tačiau, pasak skaitytojos, pagalbos iš medikų jaunuolis taip ir nesulaukė.
Apie skausmo problemą, vaistus - kiek jų skiriama ligoniams nemokamai, o kada juos reikia patiems pirkti, bandėme išklausti Klaipėdos ligoninės medikų, tačiau nė vienas iš mūsų šnekintųjų nepanoro apie tai kalbėti viešai.
Vaistų gauna pakankamai
"Nors žodis "skausmas" mums gerai pažįstamas, jis Lietuvos medikams, pasirodo, dar yra svetimas, - sakė Gargždų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėjas bei Skausmo klinikos vadovas Albertas Albertjanas. - Pasaulyje apie skausmą kalbama jau seniai, ten veikia skausmo klinikos, o pas mus, deja, jos kelią skinasi labai sunkiai. Tik entuziastų gydytojų dėka tokios klinikos pradėjo veikti Vilniuje, Kaune ir Gargžduose. Tačiau jos negauna pakankamo finansavimo."
Klaipėdos ligoninės Onkologijos departamento vadovas Martynas Pušinskas garantavo, kad jo vadovaujamajame departamente ligoniai gauna tiek skausmą malšinančių vaistų, kiek jiems reikia. "Nė vienam ligoniui už savo pinigus nereikėjo jų pirkti."
Kad ligoninėms medikamentų yra skiriama pakankamai, patvirtino ir A. Albertjanas. "Pacientams tikrai nereikia pirkti nei lengvų skausmą malšinančių vaistų, nei narkotinių analgetikų. Kiek ligonis guli ligoninėje, tiek vaistų jam ir skiriama. Čia problema kita - ar tie vaistai yra geriausi konkrečiu atveju. "Todėl medikai ir siūlo ligoniams ar jų artimiesiems vaistinėse nusipirkti geresnių", - aiškino A. Albertjanas.
Lietuvos gydytojai dirba prekeiviais
"Mes negalime kaltinti medikų, nes prieš jų valią visi gydytojai yra įdarbinti prekeiviais, - "Vakarų ekspresui" sakė šalies prezidento patarėja sveikatos politikos klausimais Vitalė Vinickienė. Ligoniai ir medikai - tik priemonės pagaminti pelną stambioms farmacijos kompanijoms. Gydytojai turi pasidaryti melagiais ir, žiūrėdami žmonėms į akis, juos įtikinėti, kad reikia pirkti tuos, o ne kitus vaistus."
Pasak patarėjos, kaimuose medicinos punktų seselės-slaugės vaistus pardavinėja be kasos aparatų, netvarko jokios apskaitos. "Tie vaistai tiesiogiai iš muitinių atkeliauja į medicinos punktus ir pardavinėjami be vaistininko kvalifikacijos. Šios perpardavinėtojos nuo 100 Lt į rankas gauna 4 Lt. Kur žiūri Mokesčių inspekcijos pareigūnai - man iki šiol neaišku. Vaistus kaimo žmonės perka kaip duoną arba pieną. Pasiūlo už normalią kainą, pagiria, kad geri, - ir vartoja juos žmogeliai, nežinodami nei ką, nei kam."
"Tapsime vaistų perdirbimo mašinomis"
Prezidento patarėja konstatavo: šiandien medicinoje žmogui vietos nėra. "Nėra politikos, orientuotos į pacientą. Pinigai, skirti sveikatos apsaugai, išleidžiami kur panorėjus. Pagal sudarytą naująjį vaistų kainyną stambiosios farmacijų kompanijos susikraus tokį pelną, kokio mes net nesapnavome. O iš ko jiems bus mokama? Iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu sveikatos ministrui ir toliau bus leidžiama vykdyti tokią politiką - tai greitai ateis tokia diena, kai šalyje liks tik vaistinės. Profesionlūs gydytojai, jau dabar žinome, tik ir laukia 2004-ųjų pavasario, kada, atidarius sienas į Europos Sąjungą, galės ten dirbti. Atsikels žmogus ryte - ir tiesiu taikymu į vaistinę. Mes visi tapsime vaistų pramonės perdirbimo mašinomis."
Ne žmogus sveikatos aukštiems valdininkams yra prioritetas, o vaistai bei juos gaminančios stambios kompanijos, sakė prezidento patarėja. "Prezidentas paprašė sveikatos ministro Juozo Oleko parengti skaičius, kiek praėjusiais metais vaistams buvo skirta pinigų iš biudžeto. Tuos skaičius sulyginsime su naujuoju kainynu ir darysime išvadas", - teigė V. Vinickienė.
Lyties keitimas svarbiau
Žmogus, kenčiantis skausmą, - štai kas turėtų labiausiai jaudinti aukštus medicinos valdininkus. Tačiau visa Lietuva, prezidento patarėjos žodžiais, yra nesuprasto skausmo klinika.
"Labai gaila, kad skausmas šalyje nėra pripažįstamas kaip liga, - "Vakarų ekspresui" sakė Vilniaus universiteto Onkologinio instituto atstovė ryšiams su visuomene Juventa Sartatavičienė. - Patys žmonės dažnai verčiau linkę kentėti, nei kreiptis į medikus."
Gydytojas A. Albertjanas sakė matęs gana daug skausmo kamuojamų ligonių. Pasak jo sunki liga paveikia žmogaus psichiką, ypač tai pasakytina apie senyvo amžiaus pacientus. "Jie jaučiasi niekam nereikalingi ir bijo tapti našta."
"Vėžiu sergantys žmonės, išrašyti iš ligoninės, gauna receptus vaistams tik vienai savaitei. Po to jie turi pėdinti į polikliniką, gauti receptą, tada eiti į vaistinę. Apie tokius ligonius, jų savijautą ir psichiką, manau, net kalbėti neverta. Įstatymai rodo, kad skausmo klinikų kūrimas ir jų finansavimas yra laipteliu žemiau nei lyties keitimo operacijos, - apibendrino prezidento patarėja sveikatos politikos klausimais V. Vinickienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą