Kaip atrodė senoji Karaliaučiaus vėliava

Karaliaučiaus vėliavos aprašymą galima rasti lenkų istoriko Jano Dlugošo (1415-1480) parašytoje Lenkijos kronikoje. J. Dlugošas paliko Žalgirio mūšyje paimtų kryžiuočių vėliavų aprašymus. Karaliaučiaus vėliavos plazdėjo Teutonų ordino pusėje, 46 ir 17 pulkų gretose.

46-ame pulke kovėsi veikiausiai visų trijų Karaliaučiaus miestų gyventojai. Šią prielaidą sustiprina ir faktas, kad savo veikale J. Dlugošas vadina ją tai Altštado, tai Knypavos miesto vėliava, nors pastarosios simbolika (viršutinėje vėliavos dalyje - raudona karūna baltame fone, apačioje - baltas kryžius raudoname fone) neatitinka žinomos Knypavos simbolikos. Vėliau savo darbe "Prūsų vėliavos" jis šią vėliavą vadina jau viso Karaliaučiaus vėliava.

Be minėtosios, Žalgirio mūšyje buvo ir dar viena Karaliaučiaus vėliava - ją turėjo 17 pulko kariai. Jos simboliai buvo baltas liūtas su geltona karūna ant galvos raudoname fone, virš jo - juodas kryžius baltame fone.

Kitas miesto vėliavos pavaizdavimas susijęs su laikotarpiu, kai Karaliaučius buvo kunigaikščio Albrechto rezidencija. 1545 m. Niurnberge išleistame Prūsijos žemėlapyje (Henriko Celio) galima aptikti tris burlaivius, plaukiojančius prie Prūsijos krantų. Vienas iš jų turi Karaliaučiaus-Altštado vėliavą su karūna ir kryžiumi, kitos dvi vėliavos priklauso Dancigui ir Elbingui.

XVII-XIX amžiais miestų vėliavų pavaizdavimo nebeaptinkama. Nors kai kuriose miestų vaizdų graviūrose jų ir esama, tačiau tai tik Prūsijos vėliavos.

Nuo XX a. pradžios vėl galima aptikti Karaliaučiaus miesto vėliavų vaizdavimą. Žinomiausia iš jų - balta, jos viršuje ir apačioje - raudonos juostos (analogiškai - Berlyno vėliavoje), viduryje - miesto herbas. Yra žinomi trys pagrindiniai miesto herbai, juos vienija Prūsijos erelis. Tiesa, 1924 m. nuotraukoje, kurioje matyti Karaliaučiaus gyventojai, švenčiantys Imanuelio Kanto jubiliejų, matome vėliavas su herbu be erelio. Vis dėlto pirmasis iš minėtų variantų buvo populiariausias.

XX a. antrajame-trečiajame deš. išleistoje knygoje "Miestų vėliavos ir herbai" ("Kosmos Staedte Fahnen und Wappen") pavaizduota balta kvadratinė vėliava su plona auksine linija, einančia perimetru, jos viduryje - 1906 m. herbas. Tokiu principu pavaizduotos dar kelios vėliavos, tarp jų - Alenšteino, Halės (Prūsijos žemės) ir Bauceno (Saksonija).

HERBAS. Yra žinomi trys pagrindiniai Karaliaučiaus miesto herbai, kuriuos vienija Prūsijos erelis.

VĖLIAVOS, priskiriamos Karaliaučiui: XVII-XVIII a., XVII-XIX a.