Prieš 11 metų anapilin iškeliavusiam architektui dedikuotame prisiminimų vakare buvo atskleistos įvairios architekto gyvenimo pusės: nuo Klaipėdos veido sukūrimo iki daugybės talentų, pagarbos žmonėms ir savo darbui. Per Jonines A. G. Tiškus būtų šventęs 85-ąjį gimtadienį.
Raudoni atspalviai: vieno nekentė, kitu žavėjosi
Architekto dukra Eglė Tiškutė-Venckienė pasakojo, kad tėtis buvo griežtas, bet švelnus, be galo gerbė moteris ir vyresnius žmones. Pasak jos, iš A. G. Tiškaus sklido bajoriškas galantiškumas.
Po tėčio mirties E. Tiškutė-Venckienė ėmė domėtis genealogija, tyrinėti giminės kilmę. Pavyko išsiaiškinti, kad Žemaitijoje kadaise gyveno bajorai Tiškai. Sedos parapijoje iki šiol yra Tiškų kaimas, Tiškų miškas. Architekto dukros teigimu, pavyko atsekti mažiausiai 4 kartas, kurios ten kūrė šeimas nuo 17 amžiaus vidurio.
DARBAI. Alfredas Gytis Tiškus (centre) suprojektavo daug įvairių objektų: prekybos centrų, administracinių, sporto paskirties pastatų, viešbučių ir kt.
Pats A. G. Tiškus gimė Šiauliuose, tačiau apsigyvenęs Klaipėdoje tapo ištikimas šiam miestui ir senajai jo architektūrai.
Susižavėjęs išlikusiais Mažosios Lietuvos laikų statiniais - kareivinėmis, senuoju paštu, buvusia mokytojų seminarija - A. G. Tiškus sovietmečiu ėmė kurti savitą Klaipėdos įvaizdį, kuris išskyrė Lietuvos uostamiestį iš kitų sovietinių miestų.
Jis konsultavosi su istorikais, restauratoriais ir projektuojant naujus kvartalus Klaipėdoje pradėta naudoti degtas raudonas plytas.
Įdomiausia tai, kad, pasak architekto dukros, ryškiai raudonos spalvos, kuri buvo Sovietų Sąjungos spalva, A. G. Tiškus nekentė, o senovinė tamsiai raudona jį sužavėjo.
Įvertintas, bet kuklus
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys džiaugėsi architekto dukros sprendimu muziejui perduoti gausų tėčio archyvą. Jame - nuotraukos, piešiniai, grafikos ir pastelės darbai, apdovanojimai ir kiti eksponatai, iliustruojantys architekto gyvenimą ir profesinę veiklą. Tarp eksponatų - ir miesto garbės piliečio apdovanojimas, ir Architektūros riterio ordinas.
"Kai mums perdavė archyvą, atsiskleidė netikėti Gyčio Tiškaus pomėgiai, visa tai praskleidė jo asmenybę. Kalbame ne apie siauroje srityje dirbusį žmogų, bet apie žmogų, kuris tiesiogiai prisidėjo prie Klaipėdos miesto veido formavimo", - sakė J. Genys.
INICIATYVA. Paroda apie Alfredą Gytį Tiškų surengta muziejininkės Zitos Genienės (kairėje) ir architekto dukros Eglės Tiškutės-Venckienės pastangomis.
Dalios Grikšaitės parengtame vaizdo siužete kalbinamas architektas pats prabilo susirinkusiesiems pasidalyti prisiminimais.
"Kad Klaipėda būtų klaipėdietiška, reikia daugiau architektų, kurie būtų pajutę Klaipėdos orus"; "Architektai nesistengia ieškoti savitumo. Kūryboje tai papildoma didelė problema. Ją išspręsti reikia daug jėgų, daug širdies reikia įdėti. Statom taip, kaip visas pasaulis. Kiekviename mieste tokių pastatų rasi. O ar tai teisinga? Man atrodo, kad ne"; "Dailininkas padaro paveikslą, paveikslas nuperkamas. Kas jį mato, kiek žmonių? Skulptūrą padaro - irgi ribotas kiekis žmonių pamato, o miestas? O mūsų darbas? Taigi, ačiū dievui, mažiausiai trys keturios kartos užauga šioje aplinkoje", - istoriniu tapusiame vaizdo įraše mintimis dalijosi A. G. Tiškus.
Siužeto kūrėjams architektas tuomet teigė, kad nieko ypatingo nenuveikęs, tiesiog dirbęs sąžiningai, o savo sprendimus grindęs žmogiškomis vertybėmis, jam buvo svarbi profesinė sąžinė ir atsakomybė.
Dirbo ir ligos patale
Buvusi A. G. Tiškaus kolegė, architektė Ramunė Staševičiūtė pasakojo, kad jis buvo labai aktyvus, pilietiškas, kūrybiškas iki paskutinio atodūsio tiesiogine prasme.
"Net iš ligoninės skambino išsakyti nuomonę apie projektus", - prisiminė R. Staševičiūtė.
KŪRYBA. Be projektavimo, Alfredas Gytis Tiškus mėgo piešti, ypač gamtą.
Ji teigė, kad urbanistika visų pirma yra politika, o A. G. Tiškus dirbo sudėtingu laikotarpiu, tačiau sugebėjo sukurti unikalų dalyką ir iš naujo atrasti miesto raudoną spalvą.
Nors architektas vienas daug nuveikti negali, reikia komandos, tačiau, R. Staševičiūtės teigimu, A. G. Tiškus buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūros žvaigždžių.
Architektas dirbo ir dailės akademijoje, kur dėstė studentams. Kartu su juo dirbęs dabar vyriausiojo Klaipėdos miesto dailininko pareigas einantis Mindaugas Petrulis akcentavo, kad A. G. Tiškus buvo disciplinuotas, reiklus, korektiškas, įdomus žmogus, kuris įvairiais klausimais turėjo aiškią poziciją, o ruošdamas užduotis studentams akcentuodavo platesnį problemų spektrą.
Buvęs Klaipėdos vyriausiasis architektas Stasys Prikockis patikino, kad A. G. Tiškų galima drąsiai vadinti Klaipėdos miesto architektu.
APDOVANOTAS. Alfredas Gytis Tiškus buvo įvertintas miesto garbės piliečio apdovanojimu, Architektūros riterio ordinu.
"Jis buvo neiškalbingas, bet jis mokėjo dirbti, net naktimis varydavo. "Šilui" padaryti jam davė tris dienas. Padarė. Sakė, dirbo naktimis. Per tai tikriausiai ir susirgo", - neįtikėtiną atsidavimą darbui prisiminė S. Prikockis.
A. G. Tiškus suprojektavo prekybos centrus "Vingis", "Aitvaras", "Bildukas", "Vaidila", "Pempininkai", "Vaikų pasaulis", "Saturnas", "Šilas", "Debrecenas", kavinę "Vaidilutė" Palangoje, Klaipėdos lengvosios atletikos maniežą, dabartinį Nidos savivaldybės pastatą, viešbučius "Klaipėda", "Pamarys", laidojimo namus Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir daug kitų objektų.
Jaunystė - laivuose
Dailininkas Edvardas Malinauskas, su kuriuo A. G. Tiškus dirbo dar prieš darbą akademijoje, prisiminė, kad po karo visi stengėsi Klaipėdą pakelti iš griuvėsių, o A. G. Tiškus esą norėjo padaryti ją tokią, kokia ji buvo. Bet esą nebuvo medžiagų - buvo planai, kiek buvo galima ko naudoti.
A. G. Tiškus, E. Malinausko teigimu, buvo "velnioniškas darbininkas ir velnioniškas piešėjas". Jaunystėje, pasak dailininko, daug laiko kartu praleista laivuose - jauni vyrai sugalvojo pasistatyti sau kurėnus ir plaukdami juose piešti.
"Laivuose praėjo mūsų jaunystė. Tiškus buvo velnioniškas piešėjas. Tikrai šio krašto vertas žmogus", - sakė E. Malinauskas.
Jis pasidalijo ir įvairiomis nuotykių istorijomis, pavyzdžiui, kaip su draugais mokė tada dar ne tokį garsų architektą važiuoti dviračiu: "Prie baldų kombinato buvo bėgiai. Išvažiavo ten Gytis, kai grįžo, ratai - aštuoniuke. Nieko nesakėm, toliau sėdim prie stalo..."
Architekto mintys
"Aš visą gyvenimą kariavau už regioninės architektūros, savitos architektūros plėtrą."
"Man labai didelį įspūdį darė ne ekstravagantiški sprendimai, bet tie darbai, kurie daryti su kažkokia tolerancija savam užstatymui, savam charakteriui, paveldui ir t. t."
"Pirmoje vietoje yra gamta, antroje vietoje yra architektūra ir jos "masteliškumas". Statinys neturi dominuoti, proporcija su gamta ir architektūra turėtų būti atitinkama, kukli. Informacija, reklama irgi turi būti. Tačiau taip, kad nekonkuruotų nei su architektūra, nei su gamta ir jokiu būdu neužstotų dalykų."
"Klaipėdos centrinis paštas, teismo-kalėjimo rūmai, kareivinės, pedagoginis institutas tuomet nebuvo laikomi architektūros paminklais, tačiau bendras jiems būdingas raudonų plytų koloritas paliko gilų įspūdį."
"Klaipėdietiškas santūrumas turi būti kuriamas įsižiūrint į architektūros palikimą, fasadai puošiami raudonomis plytomis, kurios dera prie pilko betono ir pilko dekoratyvinio "klaipėdietiško" tinko plokštumų. Drauge su tamsiai ruda impregnuota mediena ir baltais langais, turėklais tai sudaro gražų spalvų audinį. Savitumo Klaipėdai suteikia ir šiuolaikinė fachverko interpretacija - surenkamas gelžbetonio karkasas su raudonų plytų užpildu."
"Dažni lietūs su štorminiais - daugiausia vakarų - vėjais, maža saulėtų dienų, temperatūros svyravimai rudenį, žiemą, pavasarį, blogas gruntas, gruntinis vanduo, vietomis siekiantis žemės paviršių, lygus be želdinių reljefas, nežymiai kylantis rytų link."
"Naująją Klaipėdą kūrėme pamažu judėdami į pietus. Taikos prospekto ašyje, kurią tuomet įsivaizdavome ne tik kaip linijinio plano miesto transporto arteriją, bet ir kaip pėsčiųjų promenadą."
"Atimkime iš miesto raudoną spalvą ir jis taps nykiai pilkas, paniuręs pilkšvame pajūrio fone."
Iš knygos "Architektas Alfredas Gytis Tiškus"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą