Paulis Giesingas - žmogus, įsiamžinęs Klaipėdos architektūroje

Kai prie ligoninės registratūros darbuotojos stalelio priėjęs pagyvenęs senjoras prisistatė: mano tėvas projektavo šį pastatą ir jį statė, tapo aišku, padėtis - nekasdienė.

Išgirdęs apie tokį garbų svečią vyriausiasis gydytojas V. Žalimas vokiškai ir angliškai kalbantiems atvykėliams surado vertėją ir suorganizavo nedidelę ekskursiją po savo valdas.
- Norėjau parodyti, kaip mes gražiai esame susitvarkę savo patalpas, - pasakojo V. Žalimas, - bet atkreipiau dėmesį, kad svečiai ieškojo autentikos.
Svečiai labai džiaugėsi ligoninėje radę beveik laiko nepaliestus laiptus. Kitaip ir būti negalėjo, juk žmogus, prisistatęs Vaikų ligoninės pastato architekto sūnumi - žinomas Vokietijos režisierius Dieteris Giesingas (Dieter Giesing).
Klaipėdos senamiesčio pastatai dvelkia vokiškos architektūros dvasia, o ypač unikalus architektūros paveldas - bauhauzas, pasižymintis klaipėdietiškais bruožais. Ir šio išlikusio karo nepaliesto neįkainojamo paveldo liūto dalis priklauso Dieterio tėvui Pauliui.
Ar galėjo 1961-aisiais iš gyvųjų tarpo pasitraukęs Paulis Giesingas net pasvajoti, kad kada nors jo sūnus vaikščios po lietuvišką, iš sovietijos gniaužtų išsivadavusią Klaipėdą ir laisvai džiaugsis uostamiestį puošiančiais jo architektūros šedevrais.
Tada, gūdžiais šaltojo karo metais, tarp Vakarų pasaulio ir sovietinės imperijos nusileidus geležinei uždangai, tai atrodė nebeįmanoma ir neįtikėtina.
Ir vis dėlto tai įvyko. Lietuva nusimetė okupacijos pančius ir 1998-aisiais Vokietijoje labai garsus režisierius Dieteris Giesingas pirmą kartą aplankė Klaipėdą.
Nors miestas, kurį jis būdamas tik 10 metų amžiaus buvo priverstas palikti, sutiko jį labai pasikeitęs, bet namą I. Kanto gatvėje, kuriame su šeima gyveno iki pat 1944-ųjų, rado be jokio vargo.

Dabar, po 20 metų pertraukos, jis su savo žmona Marija, draugu ir aktorių pora vėl apsilankė mūsų uostamiestyje.

Klaipėdos vaikų ligoninė toli gražu ne vienintelis pastatas, kurį miestui paliko jo tėvas, puikus architektas Paulis.
Paulis Giesingas (Paul Giesing) reikšmingai paveikė uostamiesčio bauhauzo raidą.
Į Klaipėdą atvykęs 1916 metais, P. Giesingas 1926-aisiais tapo vyriausiuoju miesto architektu ir aktyviai vadovavo visoms uostamiesčio statyboms.
P. Giesingo suprojektuoti bauhauzo statiniai pasižymi ir ekspresionizmo, neogotikos estetiniais principais.
Tarpukariu uostamiestyje naujus statinius projektavęs P. Giesingas stipriai paveikė ir paskatino Klaipėdos bauhauzo vystymąsi.
Tarpukario Klaipėdoje vyko sparti modernizacija, miesto plėtra.
Modernizmas uostamiestyje įgavo itin charakteringą bruožą - klinkerines plytas.

Architektas P. Giesingas modernioje architektūroje nevengė pasitelkti klinkerinių plytų, puošė jomis pastatų portalus.

Tokiu būdu P. Giesingo statiniai įgavo neogotiško veržlumo, dinamikos ir puošnumo.
Neabejotinai viena svarbiausių Klaipėdos tarpukario puošmenų - iki šiol Herkaus Manto gatvėje išlikęs pastatas, buvusi Taupomoji kasa.
Kitas svarbus architekto projektas - Simono Dacho mokyklos išplėtimas. Čia persipina klasikinė arkada ir moderni, geometrinė pastato architektūrinė forma.
Verta paminėti ir 1934 metais pastatytą naują vaikų ligoninės korpusą, kuriame jaučiama ekspresionizmo įtaka.