Smiltynėje penktadienį iškilmingai bus įamžintas prezidento Antano Smetonos ąžuolas, taip pat bus pasodintas ir naujas prezidentinis ąžuoliukas.
1934 m., pirmajam atkurtos Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai minint 60-ies metų jubiliejų, visoje Lietuvoje buvo sodinami vadinamieji Tautos Vado ąžuolai. Tokiu būdu buvo išreiškiama pagarba šalies lyderiui. Pajūryje geriausiai žinomas 1934 m. pasodintas A. Smetonos vardinis ąžuolas Palangoje, prie Birutės kalno.
Palyginti visai neseniai išaiškėjo, kad prezidento A. Smetonos ąžuolas buvo pasodintas ir stūkso Smiltynėje, tačiau jis ilgainiui buvo pradingęs iš kolektyvinės atminties, niekam nežinomas ir nepaženklintas. 
„Šį vardinį medį radau netikėtai ir netyčia: skaitydamas tarpukario spaudą. 1934 m. 05 03 „Lietuvos aido” numeryje buvo išspausdinta mažytė žinutė, pavadinta „Ir klaipėdiškiai pasodino Tautos Vado Ąžuolą”. Rašoma, kad medelis buvo pasodintas Smiltynėje gegužės 1-ąją „prie naujojo tako į pajūrį”. Į iškilmes anuomet atvyko krašto komendantas plk. Raimundas Liormanas, uosto direkcijos pirmininkas inž. Balys Sližys, Klaipėdos krašto jaunimo vadas Jurgis Brūvelaitis, jaunalietuviai ir gausus publikos būrys. Nuvykus į Smiltynę prie visiems puikiai žinomo keliuko į paplūdimį išties stūksojo subrendęs ąžuolas. Vienintelis aplinkui”, - pasakojo žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.
Patikrinus faktus, pasitarus su patyrusiais Kuršių nerijos miškininkais ir nustačius, kad šis medis atitinka sodintojo 1934 m. duomenis (tiek pagal vietą, tiek pagal ąžuolo amžių, atsižvelgiant į augimo sąlygas, dirvožemį), organizatoriams gimė idėja jį paženklinti bei sukurti naują, vardinių medžių sodinimo Smiltynėje, Smėlio karčemos kopos papėdėje tradiciją. Šios kopos pašonėje jau auga Prūsijos karaliaus Wilhelmo vardinis ąžuolas, pažymėtas 1900 m. vokiškame žemėlapyje.
Tarpukario reliktų, ypač - paminklinių medžių Mažosios Lietuvos etnografiniame regione yra palyginti labai mažai. Dėl geopolitinių peripetijų šis kraštas nebuvo palankus lietuvybei skleisti. Yra žinoma, jog 1936 m. paminkliniai medeliai buvo tiesiog nupjauti Juodkrantėje (ant Ievos kalno) ir Rambyne. Todėl išlikęs gyvas ir sveikas prezidento A. Smetonos ąžuolas Smiltynėje įgauna specifinę reikšmę. Aplinkybė, kad jis iki šiol nebuvo žinomas visuomenei, paženklintas, paskatino imtis visuomeninės iniciatyvos.
Penktadienį prie Tautos Vado ąžuolo bus giedamas Lietuvos Respublikos himnas, paminklinis medis paženklintas kol kas laikinu informaciniu stulpeliu, apjuostas Trispalvės juosta.
Kartu Smėlio karčemos kopos papėdėje bus pasodintas ir naujas, Prezidento ąžuoliukas. Jis skirtas pažymėti 2019-uosius, kurie Seimo yra paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais. 100-metį švenčia ir Lietuvos Respublikos Prezidento institucija. Renginio iniciatoriai tikisi, kad paminkliniai medeliai ne tik taps žaliuojančiais patriotizmo šaukliais, bet ir didins Smiltynės, kaip uostamiesčio vasarvietės, turistinį patrauklumą.
Svarstoma, kad ateityje informaciniu stendu galėtų būti paženklintas ir karaliaus Wilhelmo ąžuolas bei kuriama vardinių medžių gojaus Smiltynėje tradicija. Siūlant miestiečiams, organizacijoms pavasarį sodinamais paminkliniais medeliais (svarbių sukaktuvių proga) galėtų būti pagerbiami Klaipėdai, Mažajai Lietuvai nusipelnę žmonės. Tokiu būdu rastųsi ne tik naujas traukos taškas šiame kurortiniame kampelyje, bet ir būtų skleidžiama žinia apie krašto istoriją, iškilias jos asmenybes, vardinių medžių gojelis puikiai tiktų vaikų edukacijai, galbūt net istorijos pamokų pravedimui gamtoje.
Po iškilmių Smėlio karčemos kopos papėdėje renginio svečiai galės pasigardžiuoti pagal tarpukario receptą pagaminta koše. Šventės dalyvių laukia ir simbolinės atminimo dovanėlės. Renginį organizuoja Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kuršių nerijos garbės ambasadorių klubas, bendruomenė „Smiltynės Kopgalis“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkarda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą