Nukentėjusieji teigia, kad apgavikų sistema paprasta: iš pradžių pasirašomas norimos prekės užsakymas ir paimami pinigai (dažniausiai - avansas), o vėliau sutartų sąlygų nesilaikoma: pirkėjas lieka ir be prekės (arba dalies), ir be pinigų.
O pardavėjai paprasčiausiai išsisukinėja arba žiūrėdami į akis meluoja. Ir tai, tik tokiu atveju, jeigu juos rasti pavyksta. Tie pirkėjai, kurie bando aiškintis atvykę į parduotuvę, nieko nepeša: pardavėjai kviečia policijos pareigūnus ir jiems paaiškina, jog trikdomas darbas. Ir vėl klientas lieka neteisus - jis išprašomas lauk.
Beje, dalis nukentėjusiųjų dėl nedidelių sumų ar neturėdami kantrybės net nebando kreiptis į teisėsaugą, o tie, kurie kreipiasi, nelabai ką pasiekia. Nebent viešai pasidaliję savo skaudžia patirtimi, žmonės supranta, kad nukentėjusiųjų yra galybė, o pardavėjai klientus mulkina ne vienerius metus.
Nukentėjusieji vienijasi
Aiškėja, kad viena tokiais metodais dirbanti įmonė - baldus pardavinėjanti UAB "Solreta", registruota Šiauliuose.
Gegužės 2-ąją viena klaipėdietė bendrovėje užsisakė kėdę už 140 litų, sumokėjo 100 litų avansą. Užsakymo lape nurodyta, jog baldą klientas galės atsiimti gegužės 15-18 dienomis Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje esančioje parduotuvėje "Brolių baldai". Tačiau nurodytu laiku ten nuvykusi moteris rado parduotuvę uždarytą. Paskambinus nurodytu numeriu operatorė nurodo, kad tokio abonento nėra, o kaip surasti pardavėją - užsakymą bei pinigų priėmimo kvitą pasirašiusią Remigiją Jasmontienę - taip pat lieka neaišku.
Tik interneto paieškos svetainėje patikrinus šią įmonę aiškėja, jog apgautų žmonių - dešimtys, jie dalijasi patirtimi, kooperuojasi ir teisybės bando ieškoti bendromis pajėgomis.
"Sužinojau, kad apgautų - labai daug, žmonės prarado šimtus ir tūkstančius litų, kai pradėjau ieškoti nukentėjusiųjų, jų atsirado net iš Druskininkų. Mums nepristatė virtuvinių baldų, kainuojančių per 2 tūkst. litų", - pasakojo savo numerį nusiskundimų svetainėje paskelbęs vyras.
"Man tiesiai šviesiai pasakė: kol atgausi pinigus - pažaliuosi. Jokio kompromiso pasiekti neįmanoma, tik vėliau paaiškėja, kad sutartyse jie specialiai daro nedideles klaidas, kad dokumentai netektų galios", - pasakojo kitas nukentėjusysis.
Siūlo savo teismą
"Vakarų ekspresas" jau praėjusiais metais rašė apie tai, kaip vienas klaipėdietis paklojo nemenką sumą už statybinius blokelius, tačiau kelis mėnesius negavo nei prekių, nei pinigų.
Po ilgiau nei metų paklaustas, ar jam pavyko ką nors pasiekti, jis tik nusijuokė.
"Kreipiausi į teismą, buvo nustatyta, jog pardavėjas neteisus, tačiau neatgavau nieko: jo įmonė nemoki, skolos išieškoti neįmanoma.
Liko vienas šansas - baudžiamoji byla, gal ekonominius ar finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai ką nors rastų ir baudžiamąją bylą iškeltų", - nuo sandorio pradžios praėjus ilgiau nei metams sakė klaipėdietis.
Tačiau tie, kurie šį kelią jau išbandė, optimizmu netrykšta.
"Ėjome į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, iš ten buvome nusiųsti į Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybą - šios pareigūnai liepė kreiptis į teritorinį policijos komisariatą: ėjome ir ten. O ten tyrėjas nusikaltimo sudėties nerado. Liko prokuratūra, kreipėmės ten. Tyrimas net nebuvo pradėtas. Lieka teismas", - savo vargus pasakojo apgautas gargždiškis.
Tačiau jau paminėta, ką galima pasiekti teisme. Nejaugi apgautajam belieka kaltinti save, nes apgaviko apkaltinti šioje šalyje neįmanoma?
Dėl to likimo broliai internete ne tik dalijasi skaudžia patirtimi, bet ir siūlo daryti savo teismą. Bet ir šiuo atveju jie liktų kalti.
Tiesa, kreditoriai turi teisę inicijuoti bankrotą, tačiau net ir padarius tai, pagal įstatymą jų reikalavimai tenkinami trečia eile.
Teisių gynėjai - bejėgiai
Nors vartotojų teises Lietuvoje skelbiasi ginančios bent kelios institucijos, akivaizdžiai apgauti klientai realios pagalbos nesulaukia.
Vienos nukentėjusiosios skundas pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą: nustatyta, kad UAB "Solreta" nevykdė sekcijos pagaminimo sutarties ir negrąžino 1,8 tūkst. litų avanso. Įmonė įtraukta į vartotojų teisių pažeidėjų sąrašą.
"Mūsų sprendimai - rekomendacinio pobūdžio, galių priversti pažeidėją įvykdyti savo įsipareigojimus mes neturime. Jeigu tarp šalių prasideda teismo procesas, jame dalyvaujame kaip trečiasis asmuo", - paaiškino tarnybos konsultantė.
Nuolat bankrutuoti nedraudžiama
Kai kurie apgautieji mano, jog tie patys asmenys, susiję su UAB "Solreta", anksčiau galimai nesąžininga baldų prekyba užsiėmė prisidengę UAB "Mantvyrė" vardu. Todėl jie įtaria, kad nesąžiningi pardavėjai nuolat kuria bendroves, kurios specialiai paverčiamos nemokiomis arba joms skelbiamas bankrotas - tam, kad teisinio ginčo atveju iš jų būtų neįmanoma priteisti pinigų.
"Jei būtų mano valia, žmogui, kurio bent dvi įkurtos įmonės bankrutavo, daugiau šia veikla verstis neleisčiau", - tokį apsisaugojimo būdą svarsto vienas iš nukentėjusiųjų.
"Nelygu, kaip bankrotą vertinsi - ar kaip elementarią verslo nesėkmę, ar kaip tyčinį veiksmą. Taip galvoja daugelis kreditorių, tuo tarpu mes linkę galvoti apie nesėkmę, tad riboti nėra prasmės - negi uždrausi žmogui imtis kitos veiklos, bandyti atsitiesti? Net ir nuteistas tyčinio bankroto iniciatorius gali registruoti įmonę, jam tik gali būti uždrausta užimti atsakingas pareigas", - apie praktiką pasakojo Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Galentas.
Jis neprisiminė trumpiausio laikotarpio nuo įmonės įregistravimo iki bankroto, tačiau užtikrino, kad tai tikrai nebuvo kelios dienos.
"Per tiek laiko nespėsi nuveikti nieko - nei gero, nei blogo", - sakė G. Galentas.
"Padėti galima ne visada"
Indrė BUTVILĖ, advokatė
"Tokių atvejų pasitaiko gana daug. Deja, tenka pripažinti, kad į tokią situaciją patekusiems žmonėms ne visada galima padėti su civilinės teisės instrumentais. Todėl patartina kreiptis į prokuratūrą ir bandyti inicijuoti baudžiamąją bylą įmonės vadovams ar akcininkams - galbūt bus įžvelgta sukčiavimo ar kitų nusikaltimų elementų. Žinoma, tokiu atveju reikėtų turėti dokumentus - ne tik pinigų priėmimo kvitą, bet ir užsakymą ar sutartį.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat turi didesnių galių - kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, ypač tokiu atveju, kai pastebima, kad dėl tos pačios įmonės sulaukiama ne pavienių, o daug nusiskundimų."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą