Apie Moters dieną - su šypsena ir kartėlio ašara

Pirmą kartą šešios pajūrio rašytojos šiandien pakvies miestelėnus į kuriančių moterų vakarą. Pasak poetės ir dailininkės Daivos Molytės-Lukauskienės, moterų kūrybos vakarai buvo populiarūs tarpukariu, kai savo eiles skaitydavo Salomėja Nėris ir kitos žymios rašytojos, tad kodėl neprisiminti senų gerų tradicijų?

"Persikūnijame į savo herojes"

Ką gali moterys? - paklausėme D. Molytės-Lukauskienės.

Apdovanotos esame įvairiausiomis savybėmis. Ir mūsų kūrinių herojės į mus panašios. Kartais draugaujame, o kartais pykstamės, baramės, kimbame viena kitai į plaukus. Po to atlėgstame, nurimstame ir traukiame toliau - ieškoti nuotykių, ir ne tik. Gyvenimo patirtis perkeliame į baltą popieriaus lapą. O vyrams esame sutuoktinės, vaikams - mamos, kurios ir namus tvarko, ir blynus kepa. Ir neturime tarnaičių. Nors savo kūriniuose galime tapti bet kuo."

Ar vyras gali būti mūza?

Žinoma, jie gali būti mūzinais. Svarbu laiku įkvėpti ir kuo ilgiau mėgautis kūrybinės kančios palaima.

Ko nori moterys?

Būti lieknesnės, gražesnės, protingesnės, turtingesnės, laimingesnės, linksmesnės. Vyrams yra labai lengva ir nelengva pildyti šiuos jų pageidavimus.

Pasiekiančios žemės šerdį

Kada vyrai naiviai įsivaizduoja moterį? - paklausėme pedagogės, rašytojos Nijolės Kepenienės.

Teko girdėti posakį: moteris nežino, ko nori. Na, ir naivuoliai. Kaip jos, tokios įžvalgios, ištvermingos, atkaklios, jautrios, toliaregiškos, turinčios intuityvią klausą, galėtų nesuprasti pačios savęs? Tik moteriai nebūdinga viską išrėžti tiesiai.

Kam išvis reikalingi vyrai?

Kaipgi be jų? Juk taip malonu tuos didelius meškinus guosti, jiems amžinai to reikia: kuo didesnis, tuo pažeidžiamesnis, taip gera jų galią pakreipti sau naudinga linkme. Nes tai - kova, tiesa, vyrai nelabai ir žino, kad dalyvauja kare. Na, ir tegu, ginklanešį visada lengviau nugalėti nei riterį, net jei tai - Don Kichotas. Taigi moterims ir linkiu būti dulsinėjom, aukštakulnių staccato tarsi Morzės abėcėle pasiekiančiomis žemės šerdį.

"Nemylėdamos nekurkime savęs"

Ar Kovo 8-oji erzina, linksmina ar palieka abejingą? - paklausėme psichiatrės, rašytojos Jūratės Sučylaitės.

Šiai dienai neteikiu jokios reikšmės. Tačiau jeigu reikalaujant dėmesio moteriškumui būtų galima sustabdyti karus ir tokiu būdu išgelbėti žmonių gyvybes, sakyčiau, kasdien verta reikalauti ypatingo vyrų dėmesio, - ne vieną kartą metuose.

Anot filosofo, kaip būtų paprasta, jeigu visi vyrai būtų žvėrys, o moterys - angelai...

Tas karas tarp lyčių yra žaidimas. Galime būti žaisliukais kitų rankose, žiūrėti į žaidžiantį pasaulį iš tolo pro ciniko arba išminčiaus akinius. Yra daug pasirinkimų. Svarbiausia, nemylėdamos nekurkime savęs.

Kas milžinei saulę užstoja

Gal gyvenime buvo diena - tikroji moters šventė, kai jauteisi deive? - paklausėme Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojos Skulptūrų parkui Sondros Simanaitienės.

Kovo 8-oji man asocijuojasi su vaikyste, sovietmečiu, kai skrybėlėti ir ūsuoti vyrai su gležnutėmis tulpėmis prakaituotuose delnuose traukė pas moteris. Aš troškau gauti tokią gėlytę, tačiau niekas manęs nepastebėdavo. Tėtis buvo miręs. Tulpes gavusios atrodė pačios laimingiausios ir moteriškiausios. O šiais metais vyras gimtadienio proga padovanojo juodai violetinių tulpių, nors gėlių yra dovanojęs vos keletą kartų. Tai buvo netikėta ir aš pasijutau deive. Visai neblogas jausmas! Norėčiau dažniau. Tik bijau, kad greitai tulpių neužtektų.

Ar vyrą, kuris keičiasi, nėra kaip bokale nusistovėjęs alus, taip pat sunku pažinti?

Mano žmogus būna visoks, turiu patirtį, kurios neužmaučiau ant kurpalio, ir negalėčiau parodyti draugėms standartinio vyro portreto. Jei žmogus yra jautrus ir sąžiningas, o tokių vyrų irgi pasitaiko, jis save nuolat kvestionuoja, narplioja jautrumo gijas, ir neužpelkėja. Nuolat atsinaujina ir niekada nėra pažinus iki galo.

Vyrai - silpnoji lytis

Dar Antikos laikais Graikijoje moterys turėjo ypatingą dieną, kai neišleisdavo vyro kariauti, norėjo, kad būtų jos dosniame glėbyje. Ar tai reiškia, kad visais laikais moteriai trūko dėmesio? - paklausėme psichologo Valdo Kerdoko.

Moterims visą laiką trūko saugumo. Ir visas išlikimas pasaulyje paremtas moterų gebėjimu sukurti saugią aplinką, savo gūžtą.

Dėl kokių moterų verta atsisakyti karūnos, kaip tai padarė britas Edvardas VIII dėl abejotinos reputacijos amerikietės Volis Simpson?

Vyrai keistai elgiasi; kiek jų sugriovė šeimas ir atsisakė simbolinių karalysčių dėl labai abejotinų ir netobulų moterų, anaiptol ne šventųjų. Juokaudamas sakau, kad vyrai - silpnoji lytis, bet tai yra tiesa. Iš esmės vyrus nuperka paprastas, nuoširdus moteriškumas.

Tai reikštų, kad kūnas - mažiausia, ką gali duoti moteris?

Kūnu dalintis gali daug kas. Paklauskite vyrų, kokia yra graži moteris, jūs nustebsite, kad jie nekalbės apie televizijos veidus, scenos gražuolių, - juos žavi įprastos, šiltos, moteriškos. Seksuali dažnai jiems yra sveika moteris, galinti pagimdyti tvirtus palikuonis ir suteikti jiems saugią vaikystę.

Priėjome prie išvados, kad fatališkos moterys - nebūtinai idealios gražuolės, kliedinčios savo kūnu, bet kuo tada jos sugundo?

Moteriškumu, išmintimi, paslaptingumu, aistra, mokėjimu atsiduoti, prisiglausti, pasakyti gerą žodį, atjausti kitą - tokiais dalykais nuperkami vyrai, pas tokias moteris jie grįžta ir grįžta. Tik labai tuščios - kaip vienkartinis indas. Žiūrėkit, net maža mergaitė moka unikaliai gundyti, nors jos niekas nemokė; užsikišdama už ausytės neklusnią garbaną, akimis ir žaisme ji elgiasi panašiai kaip jos mama.

Kokių moterų bijo vyrai? Emancipuotų, valdingų amazonių, galinčių priversti vyrą virti uogienes?

Vyrai bijo vyriškų moterų, kurios nori būti protingesnės. Gamtoje yra tam tikri lyčių vaidmenys: gandras neša šaką, kalena snapu, ir niekam nekyla mintis, kodėl patelei reikėtų taip daryti, nors užtektų jėgų sukrauti lizdą. Giliai pasąmonėje tūno archetipai, ir paaiškėja, kad vyras gviešiasi ne moters piniginės, jeigu nėra alfonsas, bet - tų pamatinių dalykų, kurių iš tikrųjų trokštama: nuoširdumo, šilumos.

Vienas dailės profesorius sakė, jog vyrai, kurie sako, kad supranta moteris, yra arba ne viso proto, arba išvis nėra jų matę.

Iš dalies jis teisus, neturėkime iliuzijų. Jūs man atveskite moterį, kuri supranta pati save, ir aš jums pastatysiu gero viskio butelį.