Ar Klaipėda turės pilį?

Šiandien švenčiamą 759-ąjį gimtadienį Klaipėda pasitinka vis dar nesibaigiant diskusijoms, kaip turi atrodyti ta vieta, kur gimė mūsų miestas. Ar Klaipėdai reikia atstatytos pilies, ar pakaks jos liekanų? Ši tarp specialistų bei valdžios jau ne pirmą dešimtmetį vykstanti diskusija, panašu, linksta link to, kad Klaipėdoje turėtų stovėti pilis. Šią idėją ypač palaiko vyresnės kartos specialistai. Tačiau ir jie pripažįsta, jog įgyvendinti ją pavyktų tik po kelių dešimtmečių.

Kol kas sutariama tik dėl vieno - visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar tikrai Klaipėdai reikia pilies ir svarbiausia - kas joje galėtų įsikurti. Neabejojama ir dėl to, kad būtinai reikėtų išklausyti pačių miestiečių nuomonės šiuo klausimu.

Tuo metu šios idėjos skeptikai akcentuoja, kad atstatytas pastatas nebūtų autentiškas. Tačiau ir dabar daugelis mielai lankosi Trakų pilyje ir nei lietuviams, nei užsienio turistams visiškai nesvarbu, kad tai nėra visiškai autentiškas statinys, o atstatytas ne taip ir seniai - 1962 m. Tokia praktika vadovaujasi ir kitos Europos šalys, kur ir dabar atstatinėjamos pilys, o jose įrengiami ne tik muziejai, bet ir viešbučiai, restoranai.

Nors bendrovė "Uostamiesčio projektas" yra parengusi projektą, kaip Klaipėdos piliavietės teritorija galėtų atrodyti jau atstačius pilies tūrius, pripažįstama, kad kol kas realiausia kalbėti tik apie gynybinių pylimų atkūrimą bei atidengtų pilies pamatų mūrų išsaugojimą.

"Mes atskiriame restauracijos darbus. O pačios pilies tūrio atstatymas yra politinis dalykas. Tam turi pritarti ir valdžia, ir visuomenė. Todėl projektą darėme etapais. Nežinia ties kuriuo etapu sustos darbai, tačiau projektas parengtas taip, kad įvykdžius pirmąjį etapą neužkertamas kelias vykdyti kitam. Numatytas tęstinumas", - pasakojo bendrovės "Uostamiesčio projektas" vyr. architektė Snieguolė Stripinienė.

Pasak jos, pirmajame etape siekiama restauruoti princo Karlo (šiaurės vakarų) bei princo Fridricho (šiaurės rytų) bastionus, atkurti ir pritaikyti rytinės bei šiaurinės kurtinos dalis. Taip pat numatoma restauruoti ir konservuoti archeologinius pilies mūrus ir grindinius. Esą dabartinės stoginės yra tik laikinos, o tam, kad archeologinės atodangos būtų išsaugotos, reikalingas rimtas jų apsaugos statinys. Preliminariai skaičiuojama, kad tam gali prireikti per 25 mln. litų.

Kadangi archeologai jau nustatė, kur yra tikroji pilies gynybinių įtvirtinimų riba, paaiškėjo, kad reikės panaikinti kelią, kuriuo dabar galima patekti į piliavietės teritoriją bei Kruizinių laivų terminalą. Naujas kelias turėtų būti nutiestas už pilies gynybinių įtvirtinimų ribų. Tuomet galėtų prasidėti antrasis etapas, kuriame numatyta restauruoti pietinius bastionus ir atstatyti likusias kurtinas. Taip būtų atkurtas gynybinių įtvirtinimų tūris.

"Jei atstatytas pilies pastatas neturi autentikos, tai atkurti gynybiniai įtvirtinimai atrodo natūraliai. Juk šlaitą atkurti - tai ne pastatą statyti", - pastebėjo S. Stripinienė.

Ji priminė, kad ir šviesaus atminimo architektas Vytautas Šliogeris, kuris labai daug nuveikė piliavietės atstatymo vardan, nepalaikė idėjos, kad reikėtų atkurti pačios pilies tūrius.

"Jis palaikė tą idėją, kad reikia saugoti tai, ką turime seno ir vertingo. Galbūt užstatę dar neatkastus išlikusius pilies pamatus juos pažeistume. Todėl projekte yra siūlymas kol kas tik išgrįsti pilies kontūrą klinkerio trinkelėmis edukaciniais tikslais, kad geriau būtų suvokiamas pilies sienų kontūras kieme, kur galėtų vykti įvairūs renginiai", - sakė S. Stripinienė.

Jos svarstymu, paskutinis etapas, kuriame numatyta piliavietę atkurti maksimaliai, su pilies tūriais, galėtų būti įgyvendintas nebent po 20-50 metų.

ETAPAI. Projektą rengianti UAB "Uostamiesčio projektas" siūlo pilį atstatyti per kelis etapus. Kol kas realiai kalbama tik apie pirmojo etapo įgyvendinimą. Ateityje, prieš imantis reikšmingesnių atstatymo darbų, planuojama atlikti ir gyventojų apklausą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dar nėra gavusi atsakymo dėl finansavimo skyrimo piliavietės projektams. Pasak Projektų valdymo poskyrio vedėjo Gintaro Dovidaičio, sulaukus teigiamo atsakymo, šiais metais būtų vykdomas rangovo parinkimo konkursas. Kitais metais parinktasis rangovas pradėtų vykdyti piliavietės kurtinų atkūrimo darbus pritaikant esamą dažų sandėlį.

Ateityje prieš imantis reikšmingesnių atstatymo darbų, galinčių iš esmės pakeisti piliavietės vaizdą, Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos savivaldybė turėtų tartis su visuomene atlikdami išsamią klaipėdiečių sociologinę apklausą, kaip tai numatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme.

"Miestas be pilies - kaip be galvos"

Jonas GENYS, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius
Klaipėdos pilį sudaro ne tik pats pastatas, bet ir visi kiti elementai: gynybiniai grioviai, gynybiniai pylimai su bastionais, trikampės salelės - ravelinai ir, žinoma, korpusai, kurie buvo skirti socialiniam gyvenimui ir reprezentacijai. Tad kai aš kalbu apie pilies atkūrimą, turiu omenyje atskirų jos elementų atkūrimą. Fosų atkūrimas nekelia jokių abejonių, taip pat ir pylimų - čia iškyla tik finansavimo klausimas. Įmanoma atstatyti ir tiltą, nes yra likę istoriniai brėžiniai. Lygiai taip pat įmanomas ir korpusų atstatymas, nes tam istorinės medžiagos tikrai pakanka. Tačiau tam, kad būtų atstatytas pats pastatas pirmiausi reikia išsiaiškinti, kam to reikia. Kokią funkciją jis atliktų? Mano įsitikinimu, dabar, kai nėra atstatyta pilis, miesto vaizdas tarsi be galvos, nes urbanistiškai mes nesame nuosaikūs. Jei būtų atstatyta pilis - miestui nuo to būtų tik geriau, nes būtų stiprinamas jo įvaizdis ir patrauklumas. Paveldą mes turime, tik reikia su juo susitvarkyti.

"Turistai nori matyti pilį, o ne griuvėsius"

Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė
Tenka tik apgailestauti, kad mūsų miestui labai trūksta istorinių objektų. Nors piliavietės muziejus ir patrauklus, tačiau kai svečiams iš užsienio siūlai apsilankyti piliavietėje, jie ir tikisi ten išvysti tikrą pilį, o ne likusius griuvėsius. Kiekvienas atstatytas istorinis objektas miestui neša neabejotiną pridėtinę vertę. Žinoma, pilies patalpas protingiausia būtų pritaikyti muziejui, būtų galima įrengti erdvias konferencijų sales, ko Klaipėdoje taip pat trūksta. Galiausiai ten galėtų įsikurti ir teatrai, kad ir Muzikinis. Kodėl gi ne? Juk kai kuriose pilyse įsikuria ir miesto valdžia. Beje, daugelis Europoje esančių pilių, kurios traukia didžiulius turistų srautus, taip pat nėra autentiškos, o atstatytos palyginti visai neseniai.

"Istorinė komercija - nėra blogybė"

Vygantas VAREIKIS, istorikas, miesto Tarybos narys
Klaipėdos pilį atstatyti būtina ir tam matau net dvi priežastis. Pirmoji yra ta, kad piliavietė jau tapo pagrindiniu Klaipėdos traukos centru, tačiau kyla klausimas, o kur tuomet pagrindinis miesto simbolis - pilis? Kita priežastis - kultūrinė, istorinė. Iš istorijos ir tradicijų žinoma, kad tokia pilis egzistavo ir visai nesvarbu, kad ji buvo kryžiuočių. Manau, kad klaipėdiečiai turėtų sujungti savyje daugelį kultūrų. Nereikia niekur toli žvalgytis - kaimyninėje Lenkijoje atstatomos pilys ir pritaikomos šiandienos reikmėms. Visai neseniai lankiausi Lenkijos miestelyje Rešelyje. Nors ten prieš 12 metų buvo likę tik pilies griuvėsiai, šiandien jau stovi atstatyta puiki pilis, kurioje įsikūręs restoranas. Arba Ryno pilis, kuri atstatyta tik prieš 30 metų - joje veikia viešbutis, įrengtos konferencijų salės, vyksta viduramžių vaidinimai.

Manau, kad ir atstatant Klaipėdos pilį nereikėtų apsiriboti vien muziejaus įkūrimu, nes vargu, ar išlaikytume tokią naštą. Ją atstatant reikėtų sujungti miesto, valstybės bei verslo lėšas. Pavyzdžiui, ten galėtų būti įrengtas ir viešbutis jachtininkams. Istorinė komercija - tai nėra blogybė, jei tai tampa traukos objektu.

Tačiau aš nepalaikau tos nuomonės, kad geriau palikti atkastus pilies griuvėsius, nei ant jų statyti pilį. Tokie akmenys ir buvusios liekanos įdomios nebent patiems specialistams - archeologams, istorikams, tačiau ne turistams. Juk įmanoma išsaugoti ir tų griuvėsių fragmentus, kurie galėtų matytis per stiklines grindis - taip yra daroma.

Manau, kad principinis sprendimas, jog Klaipėdos pilis turi būti atstatyta, jau yra, tačiau tai neįvyks ryt poryt. Pirmiausia reikia pabaigti Dramos teatro rekonstrukciją, Kultūros fabriko projektą, jau pajudėjo ir Poilsio parko sutvarkymo darbai. Lieka tik pastatyti Muzikinį teatrą ir ateis eilė Klaipėdos pilies pastatui.

"Diskusijos užsitęsė per ilgai"

Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto rektorius, archeologas
Jei piliavietėje nebus atstatyta pati pilis, o tik gynybiniai pylimai, ką tuomet turėsime toje teritorijoje? Pastatysim kioskų ar įrengsime automobilių stovėjimo aikštelę? Manau, kad tos diskusijos jau užsitęsė per ilgai ir kol mes diskutuojame, praleidome ne vieną galimybę iš valstybės gauti tam reikalingų pinigų. Nereikia pretenduoti į visišką pilies atstatymą ir autentiškų detalių atkūrimą, pakanka kalbėti apie tūrių atstatymą. O tiems skeptikams, kurie tikiną esą geriau išsaugoti atkastus pamatus, galiu pasakyti tik tiek, kad tokių pašiūrių statymas, kaip yra dabar, tų pamatų nė kiek nesaugo o tik prailgina jų mirtį. Jei norima pastatyti tinkamą pastatą, kuriame išlikę pamatai būtų visiškai izoliuoti nuo atmosferos, reikalingos milžiniškos investicijos. Tad kyla klausimas, ar nebūtų protingiau iškart kalbėti apie pilies atstatymą - tai tarsi būtų išeitis, kaip apsaugoti likusius atkastus pamatus.

"Svarbu išsiaiškinti, ką su ta pilimi darytume"

Laisvūnas KAVALIAUSKAS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius
Mūsų įstaigos pozicija yra tokia, kad šiuo metu yra tikslinga išsaugoti ir eksponuoti autentiškas liekanas. Žinia, praėjusiais metais archeologai atkasė ir medinių piliavietės liekanų. Dėl pačios pilies atstatymo yra skirtingų nuomonių ir mūsų įstaigoje. Nesutariama, ar reikėtų ją atstatyti kuo autentiškesnėmis medžiagomis, ar daryti modernesnėmis technologijomis. Tačiau viena aišku, kad iki tol būtina visoje piliavietės teritorijoje atlikti išsamius archeologinius tyrimus. Šiandien dar yra likę neištyrinėti du trečdaliai pilies korpuso. Sunku pasakyti, kiek laiko tai užsitęstų - viskas priklauso nuo pinigų. Tačiau pati svarbiausia užduotis - išsiaiškinti, ar tikrai mums tos pilies reikia, ir ką mes su ja darytume. Juk matome situaciją su dvarais, kurių Lietuvoje yra per pusę tūkstančio. Jei nėra konkretaus jų panaudojimo, po metų kitų net tvirčiausi mūrai neatlaiko.

"Taip laukiant ir žolė užžels"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Jei tik lauksime, kol atsiras pinigų, ir nieko nedarysime piliavietėje - ten gali užželti ir didelė žolė. Yra procesai, kurie buvo sustoję, bet panašu, kad vėl pajudėjo. Birželio pradžioje, sužinojęs, kad vienam iš piliavietės rekonstrukcijos etapų nebuvo skirta lėšų, aš važiavau ūkio ministrui Rimantui Žiliui priminti jo klaipėdietiškas šaknis. Panašu, kad padedant klaipėdiečiui parlamentarui Evaldui Jurkevičiui pavyko sutarti, jog Klaipėdos piliavietė yra vienas prioritetinių objektų. Tačiau tikrai nenorėčiau veltis į konceptualias diskusijas, ar turi ten stovėti pilis ir kokia ji turi būti. Tegul tai sprendžia specialistai. Žinau tik viena - tai, ką mes vadiname senąja piliaviete, turi tapti gražiu traukos centru, o ne dykviete.

"Pakaktų vieno bokšto"

Vaidotas DAPKEVIČIUS, architektas
Uostamiesčio architektų nuomonės apie pilies tūrių atstatymą išsiskiria - vyresnieji daugiau palaiko šią idėją, o daugelis jaunesniųjų, kuriems ir aš atstovauju, skeptiškai vertina šią mintį. Pirmiausia dėl to, kad pilies dominantė tokiame kontekste, koks yra dabar - tarp uosto kranų ir kitų vizualinės taršos objektų - atrodytų gal net juokingai. Trakų pilis atrodo išties įspūdingai, bet juk ji stovi tik gamtos apsuptyje. Be to, atsisakyti tokios idėjos skatina ir Valdovų rūmų patirtis, sukėlusi tokį rezonansą. Jaunieji architektai kur kas labiau palaiko senąją idėją - įamžinti piliavietę kokiu nors simboliu. Prieš daugelį metų buvo skelbtas konkursas sukurti vieno piliavietės bokšto siluetą, nors toks projektas buvo parengtas, bet ši mintis užsimiršo. Toks bokštas galėtų būti statomas ir moderniomis priemonėmis. Mano nuomone, jis puikiai įprasmintų buvusią pilį. Galų gale tam reikėtų kur kas mažiau pinigų, nes pačios pilies atstatymas, ko gero, pareikalautų ne ką mažiau lėšų nei Valdovų rūmai.

ARCHYVAI. Seniausias žinomas miesto ir pilies vaizdas, datuojamas 1535 m.