Atgaivinta laivyba vandenvietei netrukdytų

Atgaivinta laivyba vandenvietei netrukdytų

Parengtoje studijoje "Vakarų krantas" siūloma atgaivinti laivybą karaliaus Vilhelmo kanalu. Tokiu studijos punktu priminti ankstesni svarstymai vandens kelią grąžinti laivams. Teigiama, kad dėl ateityje galimai pradėsiančių plaukioti laivų miestiečiams tiekiamo vandens kokybė nenukentėtų.

Karaliaus Vilhelmo arba Klaipėdos kanalas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, tačiau dabar neeksploatuojamas, nes yra izoliuotas nuo kitų vidaus vandenų kelių. Tvirtinama, kad šis vandens kelias, sujungtas su Kuršių mariomis, taptų kur kas patrauklesnis vidaus vandenų kelių naudotojams. Studiją parengusi UAB "Lyderio grupė" šį pasiūlymą sieja su vandens turizmo plėtojimu.

Studijos rengėjai remiasi dar 1999-2000 metais atliktais Karaliaus Vilhelmo kanalo batimetriniais matavimais nuo Lankupių šliuzo iki Klaipėdos vandenvietės, kurie parodė, kad kanalas yra daugiau nei 2 m gylio, kuris tenkintų laivybos poreikius. Teigiama, kad padėtis neturėjo keistis, tad reikėtų rekonstruoti Lankupių šliuzą ir pastatyti jungtį su mariomis, kurios vieta galėtų tapti teritorija į šiaurę nuo Drevernos.

UAB "Lyderio grupė" projektų vadovai, skaičiuodami potencialias išlaidas, pateikia panašaus senumo skaičius.

"1,5 km ilgio kanalo iškasimas ir farvaterio Kuršių mariose įrengimas 2003 m. kainomis buvo įvertinti apie 3 mln. Lt. Jeigu paaiškėtų, kad kanale reikia įrengti šliuzą, jo statyba kainuotų apie 2,5 mln. Lt (2003 metų duomenys)", - rašoma studijos vežimų vidaus vandenų transportu analizėje.

Pateikiamuose studijos "Vakarų krantas" preliminariuose sprendiniuose rašoma, kad, remiantis faktu, jog kanalo krantų būklė yra avarinė, intensyvios laivybos planuoti negalima ir yra keli galimi laivybos variantai. Jie orientuojami į baidares, mažuosius ir plokščiadugnius laivus.

"Garlaivis (iki 40 keleivių) galėtų plaukti maršrutu Dreverna-Lankupiai-Mingė, tačiau prieš tai reikia atstatyti Lankupių šliuzą. Šiuo atveju turistinis autobusas, atvežęs keleivius iki Drevernos, po keturių valandų juos pasiima Mingėje. Galima kelionė iš Klaipėdos iki Drevernos įplaukiant į Nemuną, Miniją ir toliau Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalu. Kitas variantas - baidarių maršrutas Dreverna-Lankupiai, toliau šį maršrutą galima išplėsti panaudojant Nemuno deltos protakas", - teigia projekto rengėjai.

Svarstymai leisti laivams plaukioti kanalu kelia diskusijas dėl poveikio aplinkai. Susirūpinimą kelia faktas, kad Klaipėdos miesto daliai į pietus nuo Danės upės vanduo tiekiamas iš trečiosios vandenvietės, kuri vandenį ima būtent iš Vilhelmo kanalo.

Tačiau kalbintas AB "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas nuramino, kad jei planuojamu atgaivinti vandens keliu plaukios lėtaeigiai laivai, kurie negadins krantų, neigiamo poveikio geriamo vandens kokybei nebūtų.

Jei vis dėlto bus nuspręsta atgaivinti laivybą Vilhelmo kanalu, remiantis studijos medžiaga, tai galėtų būti daroma dviem etapais: Lankupių šliuzo rekonstrukcija būtų vykdoma 2015-2017 m., o kanalo jungties su Kuršių mariomis statyba - 2020-2025 m. laikotarpiu. Tiesa, terminai gali keistis - pateikiamos datos tėra preliminarios.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder