Biudžetinės įstaigos Klaipėdos paplūdimiai direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki sako, kad jau seniai gelbėtojai turėjo tokį sunkį savaitgalį. Tokį jis prisimena tik prieš kelerius metus, kai teko gelbėti 14 žmonių.
"Darbo turėjome labai daug. Sunkios buvo visos trys dienos - ir penktadienis, ir šeštadienis, ir sekmadienis. Karšta, bangos, daug žmonių paplūdimiuose...", - sakė jis.
Raudona - tas pats, kas juoda vėliava
Žmonės nepaisė to, kad visas tris dienas kabėjo raudona vėliava ir veržėsi į jūrą.
Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas sakė, kad daugelis poilsiautojų klausinėjo, kodėl tada neiškelta juoda vėliava. Raudona vėliava reiškia, kad maudytis griežtai draudžiama, geltona - maudytis draudžiama. Žalia vėliava nekabinama, nes Baltijos jūra yra visada pavojinga. Juoda vėliava, reiškianti, kad maudytis griežtai draudžiama, buvo kabinama iki 2004 metų, kol Lietuva neįstojo į Europos Sąjunga. Nuo to laiko kabinama tik raudona vėliava, reiškianti tą patį.
Nepaisyta ir gelbėtojų, bandančių varyti poilsiautojus iš vandens. Apie pavojų buvo pranešama ir lietuvių, ir rusų kalbomis. "Buvo karšta, vanduo labai šiltas, tad žmonės puolė į vandenį nieko nepaisydami, nors jūroje buvo didžiulė trauka", - sakė A. Siakki ir pridūrė, kad visi tie, kuriems prireikė pagalbos, buvo pakliuvę į duobę, juos pagavo srovė ir jie nebegalėjo išplaukti į krantą.
O poilsiautojai teisinosi, kad brenda tik iki kelių ir toli neina. "Visi galvoja, kad jie tai nenuskęs. Mes ką tik išgelbėjome žmogų, o kitas sako: "Aš neskęsiu." Ir tėvai aiškina: "Mano vaikai nenuskęs"", - pasakojo A. Siakki.
Dar ir vakar visą dieną paplūdimiuose kabėjo raudona vėliava. Šeštadienį buvo didelė trauka, nors bangos neatrodė baisiai didelės. Sekmadienį jūra įsibėgėjo, tad vakar bangos buvo grėsmingos, todėl žmonės labiau saugojosi patys. Šiandien vėjas turėtų rimti. A. Siakki primena, kad kai vėjas rimsta, trauka į jūrą dar labiau sustiprėja. Šiandien iš ryto turėtų dar kabėti raudona vėliava. Ateinantį savaitgalį vėl bus šilta ir jūroje bus nemažos bangos.
Tarp skendusiųjų daugiausia ukrainiečių Text>"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad penktadienį Giruliuose nuskendo Rusijos pilietis. Šeštadienį Klaipėdos paplūdimiuose teko gelbėti 7 žmones, o sekmadienį - net 9. Tarp skendusiųjų žmonių buvo tik vienas klaipėdietis. Jis maudėsi neįprastoje vietoje, tarp I ir II Melnragės, kur nėra žmonių. Pasak A. Siakki, daugiausia tarp skendusiųjų buvo ukrainiečių, kurie dirba Klaipėdoje, o savaitgalį ilsėjosi. Dar skendo 2 Rusijos piliečiai, du lietuviai, atvykę iš kitų miestų ir du vokiečiai. Šeštadienį vakare Vokietijos pilietis nuplaukė iki plūdurų, staiga jį pagavusi srovė nunešė 200 metrų į jūrą nuo kranto. Iš Maskvos atvykęs vyras su 16 metų sūnumi nuplaukė gana toli, gelbėtojų perspėjimų neklausė. Sūnų pagavo srovė ir nunešė apie 100 metrų nuo kranto.
Jūroje - ir girti paaugliai
Šeštadienį 8 val. Melnragėje prie molo pasirodė girti paaugliai. Klaipėdos paplūdimių darbuotojai, valantys paplūdimius nuo 5 val., juos pastebėjo. Būdami gerokai girti jie maudėsi jūroje prie molo, kur apskritai draudžiama maudytis. Darbuotojai paprašė jų lipti į krantą, bet paaugliai neklausė, tad teko iškviesti policiją. Gelbėtojai dar nedirbo - jų darbo diena prasideda 9 val. Policininkai paauglius išsivežė į komisariatą.
Šeštadienį prie molo, kur maudytis draudžiama. Nėra gelbėtojų, patruliuojančio vandens motociklo. Žmonės iš vandens ištraukė du vaikus, besimaudančius jūroje, kuriuos jau nešė srovė. Su jais kartu buvo ir tėvas. Jie visi trys grąžinti į krantą.
Pasak A. Siakki, prie jūros maudytis ateina daug paauglių, kurie visiškai neklauso gelbėtojų nurodymų, vaikų be tėvų, kuriuos tenka varyti namo.
Kita vertus, stebina požiūris tėvų, kurie leidžia savo vaikams maudytis, kai kabo raudona vėliava, brenda su vaikais toli į jūrą. "Kai duodi pastabą, jie iš karto pradeda barti savo vaikus, lyg patys nebūtų dėl to kalti. Kiti tėvai ramiai deginasi ar net miega paplūdimyje, o vaikai maudosi jūroje. Kai kurie tėvai tiesiog rodo nepasitenkinimą, kad mes juos įspėjame. Sako, jog nieko tokio, jie prie kranto maudosi, nieko neatsitiks. O kad čia pat duobė, vienas kitas žingsnis ir srovės nuneš į jūrą, jie negalvoja", - kalbėjo A. Siakki.
Gelbėtojams padėjo policininkai
A. Siakki sako, kad gelbėtojams reikalingas poilsis, juos reikia dažniau keisti. Juos sekino karštas oras ir didelis bangavimas. Tačiau savaitgalį dviejuose postuose dirbo daugiau gelbėtojų nei paprastai. "Juos išsekino nepaprastai darbingas savaitgalis - galima sakyti, tik vieną žmogų ištraukiame iš jūros, jau, žiūrėk, kitam reikia pagalbos", - sakė jis
PAGALBA. Poilsiautojai nepaiso gelbėtojų perspėjimų, tad jiems talkino policininkai. Virginijos KESMINĖS nuotr.
Pokalbininkas tikino, kad gelbėtojų rizika yra palyginti maža. Jie nedirba po vieną, vienas kitą prižiūri. Šokdami į vandenį jie visada praneša centriniam postui, atvyksta kolegos su vandens technika ir padeda ištraukti.
Sekmadienį vakare gelbėtojai buvo gerokai pavargę, teko pasitelkti jų ir iš kitų postų. Beje, jiems į pagalbą atėjo policininkai. Jie padėjo labai gerai atlikti prevencinį darbą. Pasirodo, žmones vis dėlto drausmina jau vien policijos uniforma. Policininkai grasino baudomis, kurias reikės susimokėti, jeigu dar kartą lįs į vandenį.
Žmonių elgesys šokiravo
A. Siakki pasakojo, jog I Melnragėje buvo toks atvejis, kai gelbėtojai su keturračiu visu greičiu skubėjo į pagalbą skęstantiems žmonėms, o keli vyrukai sustojo, susikabino rankomis ir pastojo jiems kelią. Jie buvo šiek tiek išgėrę ir tuo momentu jiems, ko gero, neatėjo į galvą mintis, kad toks jų pokštas kažkam gali kainuoti gyvybę. Kai aplinkiniai žmonės pradėjo šaukti, ką jie darą, tada praleido gelbėtojus. Policininkų tuo metu nebuvo, gelbėtojams teko gelbėti žmones, o vėliau tie vyrukai dingo.
Buvo ir tokių žmonių, kurie gelbėtojams, prašiusiems išlipti iš vandens, žadėjo duoti į galvą.
Beje, išgelbėtus žmones teko gelbėti nuo poilsiautojų, kurie juos piktai užsipuolė - ką jie darą, kodėl taip neatsargiai elgiasi. Taigi pastebėtas ir poilsiautojų pykčio proveržis.
Daugiausia skęstama Melnragėje
Pasak A. Siakki, paprastai skęstančiųjų Smiltynės paplūdimiuose būna mažiau, nes ten jūra prie kranto gana sekli ir kur kas mažiau duobių. Tačiau sekmadienį ir Smiltynėje nudistų paplūdimyje gelbėtojams teko padėti vienam vyrui sugrįžti į krantą, o Senosios perkėlos - vyrui ir žmonai parplaukti į krantą, nes jūroje buvo didelė trauka.
Tačiau sekmadienį daugiausia gelbėtojai vargo turėjo I Melnragėje. Vienu metu skendo trys iš karto - trys draugai ukrainiečiai. Jie teisinosi, kad brido tik iki kelių, toli nėjo, bet juos srovė pagavo ir nunešė į jūrą. "Pats pavojingiausias paplūdimys yra I Melnragėje, nes ten iš karto gilu", - teikia A. Siakki.
Paauglio išgelbėti nepavyko
Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas J. Pirožnikas irgu sakė, jog savaitgalis buvo sunkus bei pavojingas. Per jį iš jūros ištraukta 16 žmonių. Deja, šeštadienį vieno vaiko išgelbėti nepavyko. Vienu metu skendo keli... Įvykį mačiusieji pasakoja, jog banglentininkas buvo sugriebęs jį už rankos, bet ji išslydo. Jūra nusinešė kaunietį paauglį, kuriam sekmadienį būtų sukakę 14 metų. Jo kūnas dar ir vakar nebuvo išmestas.
"Buvo daugiau nei pusė milijono poilsiautojų. Vandens temperatūra 23 laipsniai. Dirbome kartu su policijos pareigūnais, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, darėme reidus, raginome žmones išbristi iš jūros. Policijos pareigūnas vienam rašo administracinių teisės pažeidimų protokolą, skiria baudą, o kitas vis tiek eina maudytis", - pasakojo J. Pirožnikas.
Jo teigimu, žmonės skęsta todėl, kad, vienas dalykas, nemoka plaukti, o kitas - buvo stiprus bangavimas ir trauka į jūrą. Sekmadienį Palangoje darytas eksperimentas. Šeši gelbėtojai su liemenėmis plaukė į jūrą prie centrinės gelbėjimo stoties. Jie buvo nunešti į jūrą apie 600 metrų, po 15 minučių atsidūrė už moterų pliažo.
Šeštadienį Palangoje buvo išgelbėta 84 metų senolė, kurią vos vos pavyko atgaivinti. Jeigu gelbėtojai nebūtų turėję deguonies aparato, ji būtų mirusi. Dar vienas vyras skendo už centrinės gelbėjimo stoties, jį taip pat teko gaivinti.
Tarp Palangoje skendusių buvo ir Rusijos piliečių, ir atvykusių iš Varėnos, Alytaus, Panevėžio, Kauno rajono, Švenčionėlių - iš visos Lietuvos. Tarp jų daugiausia buvo rusakalbių - iš Latvijos, Estijos, buvo ir Lenkijos piliečių. Pasak J. Pirožniko, dažniau skęsta atvykusieji.
Nidos centrinės gelbėjimo stoties gelbėtojas Deividas Martinkevič sakė, kad Nidoje savaitgalį esant raudonai vėliavai skendo du žmonės. Vienas, galima sakyti, nerimtai, nes tiesiog buvo padėta parplaukti žmogui, o kitą teko gelbėti.
Juodkrantės gelbėjimo stoties gelbėtojas Rytis Damulevičius pasakojo, kad žmones varė iš vandens nuolat, bet tokių, kuriuos reikėtų gelbėti, nebuvo.
"Preiloje buvo ramu. Buvo besimaudančių žmonių, bet gelbėti nieko neteko. Darbo turėjom nemažai, teko varyti žmones iš vandens", - sakė Preilos gelbėjimo stoties gelbėtojas Mantas Sabaliauskas
Šiemet Lietuvos vidaus vandens telkiniuose nuskendo 106 žmonės, tarp jų 4 vaikai.
"Kai karšta, žmogus nebemąsto logiškai"
Tomas KELPŠA, psichologas
Karštis savotiškai veikia žmogaus smegenis ir šis instinktų vedamas puola į vandenį norėdamas atsigaivinti. Kadangi labai karšta, jis logiškai nebemąsto, tad kai kurių dalykų neapskaičiuoja. Pradėjęs skęsti žmogus išsigąsta, tad dar labiau nebemąsto.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie lenda į vandenį, gali turėti įtakos, kad kabo raudona, o ne juoda vėliava. Jaunesni, iki 30 metų amžiaus, to net nežino. Jie gali daryti neprotingus žingsnius vedami jaunatviško maksimalizmo, nes neturi stipraus baimės jausmo.
Kas yra atgalinė srovė?
Pagal statistiką, apie 80-90 proc. visų skendimų prie jūrų ir vandenynų krantų būna susiję su atgaline srove. Daugelis poilsiautojų iki šiol nežino, kas tai yra. Atgalinė, arba pasitraukimo, srovė - vienas jūros pakrančių srovių tipų, kuris nuo kitų skiriasi tuo, kad yra nukreiptas tiesiu kampu nuo kranto į jūrą. Tokia srovė dažnai sutinkama jūrų ir vandenynų pakrantėse.
Kai bangos nuolat ritasi į krantą, vanduo nespėja grįžti į jūrą. Tačiau šis procesas neišvengiamas, todėl prie kranto susidaro "koridoriai" su stipria atgaline srove, kuriais vanduo greitai grįžta į jūrą.
Koridoriaus plotis gali būti skirtingas (nuo 3 iki 50 metrų), kaip ir srovės greitis jo viduje (nuo 5 km/val. iki pavojingų 15-20 km/val.). Patekus į tokią srovę, išsiveržti tampa labai sunku net ir geriems bei treniruotiems plaukikams.
Pavojingiausia, jei srovė atsiranda tiesiog prie kranto. Nedideliame gylyje (pavyzdžiui, iki juosmens) poilsiautojai visiškai negalvoja apie kokį nors skendimo pavojų, bet staiga pajunta stiprią srovę, kuri tiesiog jėga tempia į jūrą.
Dėl panikos žmonės bando plaukti prieš srovę atgal į krantą, bet to daryti jokiu būdu negalima. Plaukti prieš stiprią srovę yra beprasmiška, žmogus greitai praranda jėgas ir kyla realus pavojus gyvybei.
Pagrindiniai atgalinės srovės požymiai:
Matomas burbuliuojančio vandens kanalas ramaus arba per daug ramaus vandens fone, bangų, einančių skersai kranto, fone.
Vanduo pakrantės zonoje pagal atspalvį skiriasi nuo likusio.
Putų zona (jūrų augalijos, burbuliukų ir t. t.) stabiliai juda tiesia linija nuo kranto į atvirą jūrą.
Daugybė bangų, o kažkur viduryje matomas kelių metrų plyšys.
Kaip išsigelbėti?
Nepanikuoti ir nebandyti iškart plaukti prieš srovę atgal į krantą.
Pabandyti duoti ženklą gelbėtojams arba kitiems poilsiautojams, kad reikia pagalbos.
Jei srovė nėra labai didelė, galima bandyti plaukti lygiagrečiai krantui, kad būtų palikta pavojaus zona.
Jei srovė stipri, reikia kartu su ja išplaukti į priekį ir jau iš ten pamažu plaukti į šalį, bet vėlgi - lygiagrečiai krantui. Srovė praranda jėgą toldama nuo kranto, todėl išplaukti bus lengviau. Paprastai jos pabaigos linija yra ne toliau kaip 100 m nuo kranto.
Jei srovė plati (būna daugiau kaip 10-20 metrų) ir išplaukti nepavyksta, reikia taupyti jėgas ir palaukti, kol srovė praeis. Dažniausiai ji netrunka ilgiau nei kelias minutes. Tada pamažu plauk iš jos į šalį ir grįžti į krantą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą