Ar biokuro panaudojimo idėjos yra realios, ar jos gali būti realizuotos Lietuvos miestuose ir miesteliuose, diskutavo į seminarą Klaipėdoje susirinkę šalies šilumos gamybos įmonių atstovai.
Rekomenduoja Europos Sąjunga
Tarp visų egzistuojančių energijos šaltinių bioenergija yra laikoma perspektyviausiu tvarios ir saugios energijos šaltiniu Europoje.
Biomasės, iš kurios gali būti gaminama šilumos bei elektros energija, išteklių Lietuva turi pakankamai. Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktoriaus Alekso Jakšto, mūsų šalies malkinės medienos, miško kirtimo atliekų, kelmų, energetinių plantacijų, šiaudų bei komunalinių atliekų rezervų pakaktų pagaminti apie 70 proc. dabartinio energijos poreikio.
Be to, Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES), kad iki 2020 m. naudodama atsinaujinančius energijos išteklius pagamins net 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Nors ES skatina kai kurių atsinaujinančių energijos išteklių vystymą - vykdoma rėmimo programa energetinių gluosnių augintojams, tačiau realybė dar toli nuo direktyvose surašytų skaičių. Dabar Lietuvoje iš biokuro yra pagaminama vos apie 19 proc. centralizuotai tiekiamos energijos.
Ne visada pigiau
Nors biokuras šiuo metu yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas, seminare energetikos įmonių atstovai būgštavo, kad biokuro deginimo įrangos įsigijimo ir biokuro tiekimo kaštai ne atpigintų, o pabrangintų šilumą. Todėl šilumos gamybos įmonės neskuba keisti dujinių katilų į biokuro.
"Biokuro naudojimas nekeliant šilumos kainų įmanomas tik tuomet, jei pavyktų deginimo įrenginius įsigyti su Europos Sąjungos fondų parama" - pripažįsta A. Jakštas.
Pasak energetikų, šiandien Lietuvoje yra pavyzdžių, kai įmonės savo lėšas investavo į modernių biokuro katilų įsigijimą, tačiau šilumos kaina jų vartotojams yra net didesnė, nei įmoniųe, deginančių brangias gamtines dujas.
Ateityje - pusė šilumos iš biomasės
Šiuo metu bendrovės "Klaipėdos energija" užsakymu yra atliekama studija, turinti atsakyti į visus klausimus, susijusius su biokuro naudojimu šilumos gamybai uostamiestyje.
"Reikia pasverti visus už ir prieš. Tikiuosi, kad gyventojai anksčiau ar vėliau supras, jog yra tik vienas būdas mažiau mokėti už šilumą - sunaudoti mažiau šilumos. O tai įmanoma tik renovavus senus namus", - sakė "Klaipėdos energijos" technikos direktorius Vilius Buinevičius.
Energetikai teigia, kad apšiltinus pastatus praktiškai bus nebesvarbu, kokį kurą deginant pagaminama šiluma. Tačiau kai šilumos gamybai naudojamos įvairios kuro rūšys, tuomet tampame mažiau priklausomi nuo atskirų kuro tiekėjų užgaidų ir bendra kuro kaina turi tendenciją mažėti.
"Kuro įvairovės požiūriu Klaipėdoje yra gera situacija - mes jau dabar superkame ir tiekiame vartotojams šilumą, gaminamą iš medienos atliekų, geoterminės energijos. Pernai Klaipėdoje apie 28 procentus šilumos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių", - pasakojo V. Buinevičius.
"Klaipėdos energija" superka šilumą iš 4 uostamiesčio baldų pramonės įmonių bei "Geotermos" - ši bendrovė gamina šilumą išnaudodama požeminių karšto vandens versmių šilumą. Pasak V. Buinevičiaus, dar kelios pramonės įmonės yra pateikusios paraiškas atliekamos šilumos tiekimui į miesto centralizuotus tinklus.
[CITATA]
"Kitąmet pradės dirbti "Fortum Klaipėda" termofikacinė jėgainė, kurioje bus deginamas biokuras ir išrūšiuotos komunalinės atliekos. Planuojama, kad tuomet daugiau nei pusė klaipėdiečiams būtinos šilumos energijos bus pagaminama iš biomasės. O jei prasidėtų masinė daugiabučių namų renovacija ir šilumos energijos mieste būtų suvartojama mažiau, tai bioenergijos dalis Klaipėdoje taptų dominuojančia", - sakė "Klaipėdos energijos" technikos direktorius.
Pokalbininkas akcentavo, kad šilumos energijos supirkimas iš kitų gamintojų leidžia jų bendrovei sumažinti šilumos kainas vartotojams. Šiuo metu šilumos kaina klaipėdiečiams yra viena mažiausių iš didžiųjų Lietuvos miestų, nors visuose šalies didmiesčiuose šiluma gaminama deginant gamtines dujas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą