Skundų pluoštai dėl Mažosios Lietuvos gatvės, vedančios nuo vadinamojo Šilutės kelio (oficialiai - valstybinės reikšmės kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) Lėbartų kaimo link, ėmė augti proporcingai didėjant Kiškėnų, Lėbartų ir "Putino" sodų bendrijos gyventojų skaičiui.
Pirmą kartą į nusiskundimus sureaguota 2011-aisiais. Tąkart rajono valdžia skyrė apie 250 tūkst. litų. Už šią sumą buvo iškirsti krūmokšniai pakelėse, sutvarkyti grioviai, įrengtos pralaidos, o kelio danga pamaloninta kelių centimetrų storio žvyro sluoksniu.
Tačiau nepraėjo nė keletas mėnesių, ir čia vėl atsivėrė visos iki tol buvusios duobės. Dovilų seniūnės Nijolės Ilginienės teigimu, kartkartėmis gatvė greideriuojama, tačiau iš esmės tai padėties nekeičia. Todėl nesiliauja ir skundai.
"Juokingai graudu yra Mažosios Lietuvos gatvėje. Čia tiesiog klimpsta automobiliai. Dėl šio kelio žmonės kovoja jau daug metų. Klaipėdos rajono savivaldybė išvis nesuinteresuota, nes per tiek metų niekas nepadaryta. Esame šeriami tik pažadais. Seniūnija pinigų jau nebeturi... Nugreideriavo šiandien, deda pralaidą, nes kelias skęsta, bet tuo bėdos nesibaigia", - šiomis dienomis "Vakarų ekspresui" atsiųstame laiške teigė Vaidas S.
Vis dėlto, panašu, gyventojai turėtų kaltinti ne Savivaldybę, o vieną iš savo kaimynų - aplinkines žemės šioje vietoje valdantį ūkininką.
"Aš puikiai suprantu žmones, bet šioje situacijoje padaryti stebuklų mes negalime. Vienas dalykas - rajono Savivaldybė pinigus seniūnijoms skirsto pagal gyventojų skaičių. Pas mus žmonių padaugėjo, bet realiai dar daug gyventojų, atsikėlusių iš Klaipėdos, dėl tam tikrų patogumų, pavyzdžiui, vaikų darželių ar mokyklų, liko prisiregistravę mieste.
Kitas dalykas - Vyriausybė neskiria pinigų žvyrkelių asfaltavimui, o rajono Savivaldybė tam tikslui jų tiesiog neturi. Ir trečias - techninis projektas šios gatvės asfaltavimui jau parengtas, tačiau viskas sustojo dėl šalia gatvės sklypus turinčių žemės savininkų", - dienraščiui aiškino N. Ilginienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus patvirtino, kad 1,5 km ilgio gatvės ruožas teoriškai jau galėjo būti išasfaltuotas, jei ne ūkininkų, turinčių žemių šalia šios atkarpos, pretenzijos.
Beliko gauti statybos leidimą, tačiau tada viskas ir užstrigo - asfaltuojama gatvė turi būti platinama šalia esančių sklypų sąskaita, o su tuo nesutiko žemės sklypų savininkai. Vis dėlto pernai šeši iš septynių jų sutiko su Savivaldybe pasirašyti servituto sutartis.
"Tačiau vienas žmogus, valdantis 3 sklypus, to padaryti taip ir nesutiko. Paskelbėme turto vertinimo konkursą, ir dabar turto vertintojai turės nustatyti gatvei praplatinti reikalingos žemės ploto rinkos vertę. Jei savininkas sutiks su tokia suma, visas procesas pajudėtų į priekį", - teigė rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas.
O jei jis užsispirs? Tokiu atveju, anot valdininko, gatvės asfaltavimas nutoltų dar 2-3 metams - tiek užtruktų žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūra.
Tiesa, net jei žemvaldys ir nuspręstų būti geranoriškas savo kaimynams, jiems asfalto greitu metu niekas nepaklotų - Klaipėdos rajone yra apie 1 200 km neasfaltuotų kelių, ir tik Taryba turėtų spręsti, kuriam jų būtų suteikta pirmenybė. Gali būti, kad ir Mažosios Lietuvos gatvei - juk ji jau turi parengtą techninį projektą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą