"Gaunu kitokį - dvasinį pelną"

"Gaunu kitokį - dvasinį pelną"

Pilietiškumo jausmą jachtos kapitonas perduoda ir įgulai. Jos nariai žino, kad reikia pasirodyti gerai net tik ant vandens, bet ir krante. "Didžiausias atpildas man, kad įgula noriai ir entuziastingai atstovauja savo šaliai tarptautinėse regatose", - sako kapitonas.

Žinoma, įgulos nariai turi laikytis bendrų taisyklių laive, pavyzdžiui, nespjauti per bortą, kad neapspjautų kaimyno, tačiau, pasak kapitono, karinės drausmės nėra.

Per tuos penkerius metus vadinamųjų jachtos "Lietuva" įgulos naujokų, Osvaldo mokytų buriuoti, šiemet jau susidarys apie 200 žmonių nuo 16 iki 25 metų. O. Kudzevičius sako negalįs išvaryti ir vyresnio žmogaus, jeigu jis nori buriuoti.

Trečios kartos atstovas

Nėra taip paprasta būti tokios legendinės jachtos kaip "Lietuva" kapitonu - daugiau įpareigoja, esi labiau matomas. Šia jachta plaukė ir Osvaldo tėvas Steponas Kudzevičius, jis yra antrasis jos kapitonas.

Osvaldas atstovauja jau trečiai buriuotojų Kudzevičių kartai. Jis daug ką bandė daryti savo gyvenime, vadovavo ne vienai firmai, tačiau noras buriuoti laiko stipriausiai. Kada pirmą kartą įlipo į jachtą, neprisimena. Tėvai pasakojo, jog tada jam buvę trys mėnesiai.

Osvaldas studijavo statybos inžineriją kaip ir jo tėvas. Pastarasis dar tebedirba šioje srityje ir yra neblogas specialistas. Jam buriavimas tomis sąlygomis, kuriomis teko gyventi, galėjo būti tik hobis. O sūnaus, turinčio statybos inžinieriaus diplomą, gyvenimas - visas atiduotas buriavimui. Pats Osvaldas juokiasi, kad tėvą šioje srityje pranoko - specialybės prasme yra tik buriuotojas. Turi ir įmonę, užsiimančią buriavimu.

Vasarį Osvaldo sūneliui Nojui bus 5 metukai. Tėvas nenorėtų, kad jis būtų ketvirtos buriuotojų Kudzevičių kartos atstovas, linkėtų sūneliui sėslesnio ir prieraišesnio gyvenimo.

"Bet kuriuo atveju žmogus turi mėgti savo darbą. Pavasarį, kai laivas nuleidžiamas, kai jis pradeda šnekėti su vandeniu, kai po sunkių darbų prie jos susirenka įgula - apima nepakartojamas jausmas. Jis daug ką atperka. Man patinka matyti žmogų, kurio gyvenimo svajonė išsipildo. Nusipirkęs laivą jis grįžta į vaikystę, jo akys spindi. Kai matai tokius dalykus, gauni didžiulį atpildą už savo darbą", - atviravo Osvaldas.

Dėkingas likimui

Dalyvavimas tarptautinėse regatose nėra pelningas užsiėmimas. "Sugaišti daug laiko, tačiau tai malonus dalykas mano sielai. Aš myliu savo laivą ir gaunu kitokį pelną - dvasinį. Labai džiaugiuosi, kad mane palaiko mano šeima", - prisipažino Osvaldas.

Komercinių tikslų siekti plaukiojant su jachta "Lietuva", kuriai jau greitai bus 40 metų, net neišeitų. Į šį laivą reikia įdėti daug žmogaus darbo ir nemažai pinigų. Užsieniečiai komerciniams tikslams naudoja 2-3 metų senumo laivus.

Lėšų, kad galėtų dalyvauti regatose, "Lietuvai" skiria miesto savivaldybė. Jų, žinoma, nepakanka, tad tenka ieškoti rėmėjų. Tarp jų daugiausia Klaipėdos kompanijos. Šiemet regata vyks netoli namų ir paskutinis jos uostas - Klaipėda, tad dalyvavimas regatoje kainuos mažiau.

Nemaloniausias dalykas Osvaldui - ieškoti regatai pinigų. Ši misija kapitonui sunkesnė nei vadovauti laivui per audrą. Paklaustas, ar kartais nesinori nusispjauti į visa tai, juk tų pinigų reikia ne jam vienam, tegu kiti prašo, rūpinasi, kad Lietuvai būtų atstovaujama, O. Kudzevičius atsakė: "Turiu kompleksą. Esu nelabai koks prašytojas. Bet reikia - eini ir prašai. Tai darau vardan to galutinio malonumo. Mes išplaukiame į regatą, mes atstovaujame Lietuvai. Prieš tai, žinoma, būna daug vargo, bet mes stengiamės. Tie žmonės, kurie supa mane, su kuriais aš susipažįstu, šaunūs - noriai dirba, padeda. Aš jiems visiems esu dėkingas. Kartu su jais mes galime daug ką nuveikti. Be to, šalia manęs visada yra mano tėvas, mano įgula. Aš dėkingas likimui, kad mane supa būtent tokie žmonės."

Sidebar placeholder