Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė informavo, kad kol kas savivaldybė su AB "Lietuvos geležinkeliai" pasirašys tik ketinimų protokolą, kurio pagrindu ateityje bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis.
Direktorė yra įpareigota ją parengti ir pateikti tvirtinti miesto Tarybai iki tol, kol žemės sklypo nuo P. Lideikio gatvės iki šiaurinės miesto ribos bei jo gretimybių detalusis planas bus teikiamas savivaldybės Nuolatinei statybų komisijai. Tačiau Tarybos nariai pageidavo anksčiau sužinoti, apie ką bus kalbama sutartyje. Pasak J. Simonavičiūtės, bendradarbiavimo sutarties projektas iš principo jau yra parengtas.
Pirmadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir administracijos direktorė buvo susitikę su "Lietuvos geležinkelių" atstovais ir aptarė bendradarbiavimo sutarties siekiant laipsniškai optimizuoti geležinkelių veiklą, sumažinti ir kompensuoti pasekmes aplinkai, susijusias su geležinkelių veikla Klaipėdos uoste, gaires. Susitikimo metu svarstyti klausimai įforminti ketinimų protokolu, kurį turi pasirašyti abi pusės. Šiuo metu jis dar yra derinamas.
Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje, kuris planuojamas vasario 29 d., turėtų būti svarstoma ir tvirtinama žemės sklypo nuo P. Lideikio gatvės iki šiaurinės miesto ribos bei jo gretimybių detaliojo plano koncepcija, kartu Tarybai bus pateiktas ir minėtas ketinimų protokolas, pridėtas prie rengiamo Tarybos sprendimo dėl Pauosčio kelyno rekonstrukcijos koncepcijos patvirtinimo.
J. Simonavičiūtės manymu, tiek su "Lietuvos geležinkeliais", tiek su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savivaldybė turėtų pasirašyti ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis.
"Kol nėra geležinkelių plėtros galimybių studijos, negalime susitarti, kaip mes vieni su kitais draugausime", - sakė ji.
Dėl ko bus tariamasi
Ketinimų protokole nurodyti objektai, dėl kurių bus siekiama susitarti. Jame kalbama apie pėsčiųjų tilto perdavimą miesto savivaldybei, Klaipėdos geležinkelio stoties pagrindinio kelyno ir Pauosčio kelyno rekonstrukciją bendrovės lėšomis dalį stoties teritorijos perduodant savivaldybei, garso slopinimo sienelių Giruliuose ir Geležinkelio gatvėje įrengimą bendrovės lėšomis.
Taip pat minimas ir geležinkelio viaduko ties pietine Girulių gyvenvietės riba projektavimas pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius ir statyba bendrovės lėšomis, Klaipėdos geležinkelio mazgo ir privažiuojamųjų kelių plėtros iki 2020 metų galimybių studijos rengimas siekiant mažinti miesto geležinkelio stoties krovos apimtis ir užimamą teritoriją.
Tarp derybų objektų - ir Girulių geležinkelio stoties pastato kartu su viešuoju tualetu remontas įmonės lėšomis, želdynų ploto ties Pauosčio kelynu iškirtimas ir atsodinimas kitoje vietoje.
Atsodinimas - tik savo žemėje
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėdos savivaldybė nori turėti garantijas, jog "Lietuvos geležinkeliai" kompensuos miestui už numatomą miško, reikalingo geležinkelių plėtrai, kirtimą. Tačiau kaip matome iš ketinimų protokolo, reikalai šiek tiek krypsta kitokia linkme.
Paklausta, ar "Lietuvos geležinkeliai" atsisako apželdinimo projektų prie Šilutės plento, J. Simonavičiūtė atsakė, jog jie neprieštarautų dėl miško atsodinimo, tačiau teisiniai dalykai įpareigoja juos atsodinti mišką tik jų teritorijoje. Kadangi AB "Lietuvos geležinkeliai" yra valdoma valstybės, ji negali investuoti lėšų į objektus, esančius ne jos žemėje.
Jeigu Klaipėdos geležinkelio stotyje sumažėtų bėgių ir ten atsirastų laisvų plotų, geležinkelininkai galėtų juose įrengti skverus. Tačiau administracijos direktorė mano, kad prieš pasirašant bendradarbiavimo sutartį pavyks kokiu nors būdu susitarti dėl miško atsodinimo vietų.
Į klausimą, ar miestui reikia pėsčiųjų tilto ir tos naštos, kuri tektų jį prižiūrint, J. Simonavičiūtė atsakė: "Mes tikrai galime priimti tą turtą į savo jurisdikciją, tačiau eksploatavimo kaštus turėtų prisiimti "Lietuvos geležinkeliai". Šiuo klausimu mes dar kalbėsimės. Kol kas nėra pasiekta bendro susitarimo."
300 m ilgio didžiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas kainavo apie 12,4 mln. Lt. Jo danga yra šildoma, šildymas įsijungia automatiškai pradėjus snigti. Beje, vien tik tilto šildymui, savivaldybės specialistų apskaičiavimais, per metus išleidžiama apie 60 tūkst. Lt, o geležinkelininkai sako, kad tam reikia tik 20 tūkst. Lt. Maža to - žmonės skundėsi, kad per didžiuosius šalčius jis apskritai nebuvo šildomas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą