Gera kaimynystė - geriau nei brolystė

Gera kaimynystė - geriau nei brolystė

Klaipėdoje susikūrusios naujos bendruomenės stengiasi paneigti mitą, kad kaimynai šiais laikais vieni kitų nepažįsta. Tikimasi, kad susibičiuliauti padeda ir populiarėjančios kaimynų šventės. Tačiau ne visiems šis receptas tinka.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai su nostalgija prisimena, kaip jų jaunystės laikais kaimynai draugiškai sutardavo. Dabar, ko gero, ne kiekvienas išdrįstų nubėgti pas kaimynę druskos pasiskolinti. Neabejotinai yra ir tokių, kurie net nežino, kas jiems už sienos gyvena.

Kovodamos su tokiomis tendencijomis naujų kvartalų bendruomenės rengia kaimynų šventes. Sociologai pastebi, kad šitoks būdas susibičiuliauti būdingas 25-40-mečių kartai, kuri augo aiškaus individualizmo persmelktoje posovietinėje urbanistinėje aplinkoje ir nori ją pakeisti.

Tačiau tuo metu, kai vieni verčiasi per galvą, kad suburtų visus bendram tikslui, kiti viską kritikuoja ir labiau linkę įkišti kaimynui pagalį į ratus, nei kartu susėsti prie bendro stalo.

Užkrėtė močiutė

Ko gero, viena pirmųjų visuotinių kvartalo švenčių buvo surengta šiaurinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusiame Žolynų kvartale. Prieš šešerius metus mintis suburti visus kaimynus kilo vienam uostamiesčio renginių organizatoriui Tadui Račkauskiui.

"Tiesiog kai atsikrausčiau gyventi į Žolynų kvartalą, prisiminiau, kad Kuršėnuose mano močiutė rengdavo Ąžuolyno gatvės, kurioje ji gyveno, šventę. Tad pagalvojau, kodėl gi neperkėlus šios gražios tradicijos į Klaipėdą. Kad ši mintis pasitvirtino, rodo jau tai, jog ši šventė vyksta jau šešti metai. Net ir kiti kvartalai pradėjo mus kopijuoti", - džiaugėsi T. Račkauskis.

Pasak jo, Žolynų kvartale birželio pradžioje organizuojamos tokios fiestos, kad kitiems lieka tik pavydėti. Specialiai šio kvartalo gyventojams jau koncertavo ne viena Lietuvos estrados žvaigždė - Egidijus Sipavičius, Mantas Jankavičius, šiemet juos linksmino "Ventukai".

"Visuomet darome rimtą renginį - su biotualetais, atskiromis pramogų zonomis vaikams ir suaugusiesiems, lauko prekyba. Šiemet atrakcijos vyko ir upėje - kaimynai rungėsi plaukdami plaustais. Turime susikūrę ir Žolynų kvartalo himną, turime pereinamąją taurę, nes skirtingų namų gyventojai rungiasi tarpusavyje. Šiemet buvo net 8 komandos", - patirtimi dalijosi T. Račkauskis.

"Savivaldybė neskatina bendruomeniškumo"

Jis neslėpė, kad norint surengti tokią rimtą šventę kaštai nėra maži, esą realiai gali prireikti ir 20 tūkst. litų. Ne paslaptis, kad iš kaimynų susirinkti tiek pinigų nėra lengva užduotis, esą geriausiu atveju kvartalo gyventojai susimeta 3-4 tūkst.

"Kadangi esu renginių organizatorius, turiu tam reikiamą įrangą, rungtims reikalingą atributiką - daug kas mums nekainuoja, todėl išsiverčiame minimaliomis lėšomis. Tai tikrai nėra pelno siekiantis renginys, tiesiog man smagu, kad gyvenu išskirtiniame kvartale, kad čia yra tvirtas bendruomenės branduolys. Smagu, kai išėjęs iš namų su kaimynais sveikiniesi, šypsaisi juos pamatęs, gali išgerti alaus, pasiskolinti pinigų. Toks ir turi būti bendruomenės gyvenimas", - svarstė T. Račkauskis.

Tiesa, renginių organizatorius neslėpė pykčio dėl savivaldybės pozicijos bendruomenių atžvilgiu. Jo patirtis byloja, kad valdininkai visiškai nemyli bendruomenių, susidaro įspūdis, tarsi jos jiems būtų rakštis geroje vietoje.

ŽVAIGŽDĖS. "Ventukų" sutartinės po daugiabučio balkonu - kodėl gi ne, jei tik tam pritaria visi kaimynai. www.zolynugatve.lt nuotr.

"Tik garsiai deklaruojama, kad skatinamas gyventojų bendruomeniškumas, tačiau realiai neturime jokio palaikymo. Kadangi pernai buvo skelbiama, kad yra lėšų skirtų bendruomenėms, rašiau projektą tikėdamasis gauti nors kiek lėšų mūsų renginiui. Bet trūko pinigų Jūros šventei ir visi pinigėliai nukeliavo ten, o mums neliko nieko", - nusivylimo neslėpė renginių organizatorius.

Visgi jis žadėjo, kad Žolynų gatvės kaimynų šventė gyvuos dar ilgai, nepaisant to, kad kasmet, dėl ekonominių sąlygų čia pasikeičia kone 30 proc. gyventojų.

"Tokios šventės suvienija kaimynus. Paskui kalnus gali nuversti kovodamas su biurokratais. Tokias šventes galima rengti ir kvartale, kur gyvena vieni pensininkai. Tiesiog formatas būtų kitoks", - siūlė sekti jų pavyzdžiu ir kitų kvartalų gyventojus T. Račkauskis.

Liko ir kitai šventei

Pirmą kartą kaimynų šventė šiemet buvo surengta ir Dragūnų kvartale. Vienas iš "Dragūnų fiestos" organizatorių Vaidas Kvedaras pasakojo, kad šią idėją brandino kone penkerius metus, nuo pat pirmos dienos, kai atsikraustė gyventi į šį kvartalą.

"Mano nuomone, naujam rajone kur kas lengviau prijaukinti naują tradiciją. Juolab kad čia gyvena labai daug jaunų šeimų su mažais vaikais, tad ir norėjosi suburti visus drauge. Prisipažinsiu, abejonių buvo nemažai. Kadangi tokiam renginiui surengti reikia lėšų, neįsivaizdavau, ar bendruomenė sutiks prisidėti, be to niekada negali žinoti, kiek žmonių ateis ir koks bus oras", - prisiminė irgi renginių organizatoriumi dirbantis V. Kvedaras.

Pasak jo, buvo nuspręsta pakabinti plakatus ir juose nurodyti sąskaitą, į kurią galima pervesti pingus - kas kiek gali. Nors tokių entuziastų buvo vos keletas, V. Kvedarą labiausiai nustebino vienas kvartalo gyventojas, nepagailėjęs šventei net 250 litų. Įdomiausia, kad šis žmogus į šventę net neatėjo.

"Iki šventės lėšų turėjome minimaliai. Kadangi trauktis nebuvo kur - buvau nusiteikęs padengti visus kaštus iš savo kišenės. Tuomet seniūnaitis Aurimas Mockus pažadėjo, kad ir jis prisidės, atsirado dar daugiau norinčių pasidalinti šia našta, bet neprireikė. Atėję žmonės į šventę sumetė į aukų dėžutę tiek, kad jau turime 200 litų fondą kitai šventei", - džiaugėsi V. Kvedaras.


Tad vieną birželio sekmadienį "dragūniečiai" šėlo gerą pusdienį. Buvo rengiamos linksmos rungtys šeimoms, vaikai šėlo ant batutų, buvo vėžinami motociklu, vyko šokiai ir kitos smagios atrakcijos. Daugelis susibūrę į kompanijas tiesiog ant žolės pasidengė stalus, kepė šašlykus.

"Nesulaukėme nė vieno priekaišto iš aplinkinių namų gyventojų. Viena moteris netgi pati pasiūlė prisijungti elektrą iš jos buto - permetėme laidą per balkoną ir tiek. Dar kiti leido prisijungti prie rūsio elektros. Žodžiu - pirmas blynas tikrai neprisvilo. Žmonių susirinko daug ir visi labai dėkojo už tokią šventę", - pasakojo V. Kvedaras.

Jis sakė turintis idėją kvartale rengti ne tik vasaros fiestas, bet ir kitas metų šventes. Esą kaip būtų smagu, jei per Kalėdas bendruomenė susirinktų Girulių miške, o ten stovėtų jau papuošta eglė, visų lauktų Kalėdų senelis...

"Minčių yra daug - per šventes papuošti rajoną transparantais, vėliavėlėmis, kad visi pro šalį važiuodami matytų, kaip "Dragūnai" švenčia", - svajojo renginių organizatorius.

Geriau pabambėti

Kiek kartesne renginių organizavimo patirtimi bendruomenei dalijosi šalia Klaipėdos esančios individualių namų gyvenvietės "Romai" administratoriaus - UAB "Alvetus" - atstovas.

Nepanoręs viešinti savo vardo ir pavardės vyriškis telefonu visų pirma prašė vengti gyvenvietės pavadinimo "Romai", nes esą gyventojams nepatinka šio pavadinimo asociacija su romų tautybe. Todėl esą stengiamasi šią gyvenvietę vadinti Normantų kaimu.

Visgi, pripažino administratorius, šiame kaime tikroji kaimynystė, bent jau tokia, kokia būdavo senovės kaime, nelabai egzistuoja.

"Nuo pat įsikūrimo pradžios organizuojame gyvenvietės gimtadienio šventę, tačiau į ją susirenka tik saujelė žmonių, kiti bamba, kad neįdomu. Taip pat darome šventę per Jonines, rugsėjo 1-ąją, bet entuziazmo iš gyventojo irgi nedaug. Yra tik vienintelis kiemas, jungiantis 6 namus, kurių gyventojai patys organizuojasi kaimynų šventę. Susirenka tų namų gyventojai į būrį, kepa šašlykus, daro įvairias atrakcijas, bet kiti kiemai neužsikrečia. Kitiems labiau rūpi pabambėti, kad kaimynų katinas ne vietoje perbėgo", - patirtimi dalijosi vyras.

"Puoselėjama jau pusantro šimto metų"

Liutauras KRANIAUSKAS, sociologas


Idėja, kad šiuolaikiniame pasaulyje glaudžios, nedidelės žmonių bendruomenės, kaimynystė, nyksta ir vis dažniau susiduriama su susvetimėjusia ar anonimiška aplinka, yra pakankamai sena, atsekama dar nuo XIX amžiaus vidurio. Svarbu tai, kad ši bendruomenės praradimo idėja veikia kaip motyvas ieškoti naujų bendruomeniškumo formų, sugrąžinti šiltus tarpžmogiškus santykius, atrasti naujas socialinio bendrabūvio formas. Bendruomenės idėja tampa vertybe, kurią vis aiškiau bandoma suprasti, artikuliuoti ir įgyvendinti pačiais įvairiausiais būdais. Tai vyksta ne tik kasdienių santykių lygmenyje, bet ir instituciniame.

Vienas pavyzdžių galėtų būti neseniai atkurtos seniūnaitijos, kurios kaip savotiškas biurokratiškas-administracinis vienetas yra grindžiamos bendruomeniškumo idėja. Kitas pavyzdys - saugios kaimynystės bendruomenės, pirmą kartą Klaipėdoje atsiradusios apie 1996-1998 metus, kur kaimynai įsipareigojo kurti saugesnę viešąją erdvę ir saugoti vieni kitų turtą nuo vagysčių, įsibrovimų ir panašiai. Ypatingai bendruomeniškumo pajauta išauga kilus įvairioms grėsmėms, tai priverčia mobilizuotis įvairioms pilietinėms akcijoms.

Paskutiniu metu atsirandančios iniciatyvos rengti kaimynų telkimo į bendruomenę renginius - šventes, susiėjimus, bendras akcijas - yra nauji bandymai telkti kaimynų bendruomenes kiek kitokiais būdais. Daugeliui jau yra žinomos įvairiausios kaimynų šventės, kurios gretimai gyvenančius žmones suburia prie vieno stalo, vakarojimams, įvairioms žaidybinėms akcijoms. Geriausi pavyzdžiai yra Vilniaus miesto Pilaitės rajono bendruomenės šventės, Girulių akcija "Pėdink į Girulius" ir daugelis kitų smulkesnių įvykių.

Įdomu tai, kad šioms akcijoms būdingas sąmoningesnis noras kurti bendruomenę, kuri nėra mobilizuojama kažkokiems pragmatiniams tikslams. Suprantama, vėliau, iškilus būtinybei mobilizuoti bendruomenę, šie ryšiai suveiks žymiai efektyviau ir tai yra gerai.
Šį sąmoningą siekį kurti bendruomenes daugiau siečiau su 25-40-mečių karta, augusia aiškaus individualizmo persmelktoje posovietinėje urbanistinėje aplinkoje ir norčia tą aplinką pakeisti. Tai - išsilavinę, vidurinei klasei priklausantys žmonės.
Būtent šios kartos patirtis, kurioje dera kartu ir polinkis į vartotojiškumą (visgi, bendruomenės buriamos per šventes, kurios suteikia akcijai patrauklumo ir tokiu būdu pritraukia didesnį žmonių kiekį) ir vartotojiškos bendruomenės kritika (visgi mes patys kuriame šventę ir nesame pasyvūs dalyviai), leidžia naujai susigrąžinti bendruomenės idėją ir palaikyti šios vertybės puoselėjimą, kuris tęsiasi jau daugiau nei pusantro šimto metų.

Liaudies išmintis

* Giminė už mylios, o kaimynas už tvoros.
* Susiedai prie bėdos, giminė prie naudos.
* Koks čia miegas, kad pas kaimyną banketas.
* Kaimynas - gimus, kaimynas - mirus.
* Blogas kaimynas, kaip votis ant bambos.
* Pati žydėte žydi, o kaimynei ir vargo pavydi.
* Kaimynas kaimyno panagines žinias žino.
* Nori kaimynui įtikti - negirdėk ir nematyk.
* Blogas kaimynas - nereikia ir šuns.
* Graži žmona - ne sau, o kaimynui. 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder