Greitoji pagalba. Kada ją kviesti ir kokiu numeriu?
Greitoji pagalba. Kada ją kviesti ir kokiu numeriu?

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis teigia, kad skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, esą naujasis greitosios pagalbos numeris 113 skirtas skambinti tik neskubiais atvejais, norint pasikonsultuoti ir pan. ir yra tik pagalbinis, o norint skubios pagalbos reikia skambinti 112.

"Nėra jokio teisės akto, kad žmonės negalėtų kreiptis į greitąją pagalbą tiesioginiu numeriu 113. Joks teisės aktas neįpareigoja jų skambinti tik numeriu 112", - teigia vyr. gydytojas.

Žmonės juokauja, kad numeris 003 specialiai pakeistas per koronaviruso piką, kad kuo mažiau žmonių kviestųsi greitąją pagalbą, esą ji nebespėja vežti ligonių. R. Juodviršis teigia, kad stotis dirba stabiliai.

Kodėl reikėjo keisti?

"Ne mes sugalvojome keisti numerį. Dėl tų numerių, kad nebūtų jokių revoliucijų, kovojame jau gal 10 metų. Lietuvos Vyriausybė 2004 m. nusprendė, kad visa pagalba turi būti teikiama tik numeriu 112, ir per 16 metų savo sprendimo nekeičia, nors daug kas keičiasi pasaulyje ir Europoje. Lapkričio 26 d. Klaipėdos regione nebeliko numerio 003. Visa laimė, kad mūsų, nors ir davė naują numerį 113, nepaliko be nieko", - sako vyr. gydytojas.

Jo teigimu, jeigu kas paskambins numeriu 003, pateks į 112 tinklą. "Tokiu atveju atsiranda tarpininkas. Paskambinęs tuo numeriu žmogus bus apklausiamas, paskui jungiamas su mumis, mums persiunčiami jo duomenys. Žinoma, šiais laikais viskas greitai suvaikšto, bet vis dėlto atsiranda 2-3 papildomos minutės, kurios kartais gali lemti žmogaus likimą.

Jau dešimt metų mes, greitosios pagalbos atstovai, užduodame klausimą, kam to reikia, bet atsakymo negauname. Kodėl žmogus negali kreiptis tiesiai į mediką, o turi eiti kažkokiu aplinkiniu keliu ir gaišti laiką?" - klausia vyr. gydytojas.

Pasak jo, bandoma spekuliuoti Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, tačiau jos nurodo, kad turi būti bendras pagalbos numeris 112 atvykusiems užsieniečiams. R. Juodviršis sako, kad apie 80 proc. ES šalių tarnybų turi savo trumpuosius numerius. Briuselyje medikų numeris - 100.

Greitosios pagalbos telefono numeriai Lietuvoje keičiami ne iš karto visur. Pirmiausia tai padaryta Panevėžyje, dabar Klaipėdoje, iki Naujųjų metų turėtų pasiekti Šiaulius, po Naujųjų iki kovo - Vilnių ir Kauną. Galbūt todėl kilo daugiau sumaišties. Keista, kad viename Lietuvos pakraštyje pagalbą turi kviestis vienu numeriu, kitame - kitu.

"Jeigu žmogus nesiorientuoja, patarčiau skambinti 112, tada pas mus vis tiek pateks", - sako R. Juodviršis.

Iškvietimų dėl COVID-19 padaugėjo

"Mes dirbame stabiliai. Per parą vidutiniškai būna 100-110 iškvietimų, įskaitant ir Palangą, ryškaus šuolio šiuo metu nėra. Padaugėjo iškvietimų dėl COVID-19, bet matome iškvietimų dėl kitų patologijų mažėjimo tendenciją. Duok Dieve, kad tai būtų žmonių sąmoningumas, o ne baimė. Teko girdėti, kad kai atvažiuoja mūsiškiai, apsirengę kombinezonais, liaudies vadinamais skafandrais, žmonės kiemuose ar laiptinėse jų šalinasi", - sakė vyr. gydytojas ir pridūrė, kad šiuo metu šiek tiek padaugėjo pacientų, kurie persirgo arba sirgo lengva COVID-19 forma, pervežimų iš ligoninių į namus.

R. Juodviršis patikino, kad stotis turi užtektinai apsaugos priemonių. Į visus iškvietimus vykstama nuo galvos iki kojų apsirengus specialiais drabužiais ir su visomis apsaugos priemonėmis. Šiemet stotis nusipirko du labai modernius greitosios pagalbos automobilius. Jų turima 17. Iš jų penki turi būti keičiami, nes yra nuvažiavę nustatytą kilometrų skaičių, nors jų būklė gera. Šiuo metu, skaičiuojant ir Palangą, dirba 11,5 brigados, visos jos turi geros būklės automobilius.

Virusu buvo užsikrėtę tik du stoties slaugytojai, bet jie sirgo besimptome forma, ir vienas vairuotojas, kiti du vairuotojai buvo tik saviizoliacijoje. Šiuo metu dirba visi.

Prašo be reikalo greitosios nekviesti

Pakilus temperatūrai arba gavę teigiamą atsakymą dėl COVID-19 žmonės labai dažnai skambina į greitosios medicininės pagalbos stotį. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą schemą jos medikai sergantiesiems lengva forma siūlo kreiptis į šeimos gydytoją ir gydytis namuose, vidutinio sunkumo forma sergančiuosius veža į visas Klaipėdos miesto ligonines, o kritinės būklės pacientus stengiasi pristatyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nors reanimacijos lovas, reikalingas tokiems ligoniams gydyti, šiuo metu jau turi visos ligoninės.

"Šie metai mums labai sunkūs. Pavasarinis karantinas, dabartinis... Daugiau ne fizinio darbo, bet psichoemocinės įtampos, ypač dispečeriams. Labai padaugėjo konsultacinių skambučių.

Metų metais prašome be reikalo nekviesti greitosios, prisiminti, kad yra šeimos gydytojas.

Greitoji reikalinga tada, jeigu žmogus jaučia ūmią grėsmę savo sveikatai. Pavyzdžiui, galvos svaigimas yra insulto požymis, skausmas krūtinėje - infarkto, jau nekalbant apie sunkias traumas, kaulų lūžius ir pan. Kviestis greitosios medikų nereikia įsipjovus pirštą, patyrus smulkias traumas, pakilus temperatūrai iki 37 ar net iki 38 laipsnių, jeigu nėra kitų sutrikimu, pvz., dusulio ir pan. Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jeigu jis sakys, kad reikia, mes važiuosime", - sakė R. Juodviršis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder