Nuo Neringos skulptūros pajudėjusi persirengėlių eisena nužygavio iki linksmybių vietos, kur šventine nuotaika rūpinosi iš įvairių miestų atvykę folkloro ansambliai.
Klaipėdiečiai taip pat nestokojo gero ūpo – nemaža jų dalis užsigavėti, kaip ir pridera, atėjo su kaukėmis, spalvingais apdarais.
Laukdami šventės kulminacijos, nelabosios žiemos dvasios Morės deginimo, svečiai skanavo tradicinių valgių: blynų bei čia pat ruošto šiupinio.
Žinia, protėviai teikė išskirtinę reikšmę trims paskutiniosioms mėsėdžio laikotarpio dienoms.
Sekmadienį mėsos valgyta tris, pirmadienį šešis, o antradienį, Užgavėnių dieną, net 12 kartų, kad visus metus būtum „riebus, sotus ir sveikas“.
Nešvenčiantys Užgavėnių, anot prietarų, geros kloties gali nesitikėti – šiomis dienomis būtina ne tik sočiai pavalgyti, bet ir išsidūkti, nes priešaky – iki Velykų truksiantis pasninkas.
Tad ir orai nurodo būsimą derlių: jei Užgavėnių dieną sausa, pavasaris bus be lietaus, jei saulėta – gerai derės javai, jei drėgna - linai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą