Juodkrantė prabils senaisiais mitais

Jau pra­dė­ta plė­to­ti idė­ja at­kur­ti XIX am­žiaus pa­bai­go­je ir XX am­žiaus pra­džio­je ku­ror­ti­nin­kus ža­vė­ju­sius pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kus, su­pa­žin­din­ti lan­ky­to­jus su to lai­ko­tar­pio pa­va­di­ni­mais, le­gen­do­mis ir žy­miais gam­tos pa­mink­lais.

Am­bi­cin­giau­sias at­ro­do už­mo­jis ant Ra­ga­nos kal­no, kur da­bar sto­vi Juo­dkran­tės švy­tu­rys, įreng­ti ka­dai­se mi­nias žmo­nių trau­ku­sį apž­val­gos pa­vil­jo­ną, aikš­te­lę ir ša­lia įkur­ti bal­tų skulp­tū­rų par­ką.

Mi­to­lo­gi­nės vietos

Šiuo me­tu KNNP di­rek­ci­jos spe­cia­lis­tai jau ku­ria nau­jus pės­čių­jų marš­ru­tus Ni­do­je ir Juo­dkran­tė­je. Šie ta­kai bus ypa­tin­gi, nes ne­bus jo­kių in­for­ma­ci­nių sten­dų, tik juos žy­min­tys stul­pe­liai.

„Da­bar Va­ka­rų Eu­ro­po­je nau­do­ja­ma­si vir­tua­liais že­mė­la­piais, gi­dais ar­ba spaus­din­tais marš­ru­tų ap­ra­šy­mais. Te­rei­kia tu­rė­ti iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną ir spe­cia­lią ne­mo­ka­mą prog­ra­mė­lę su GPS. Imi te­le­fo­ną, su­si­ran­di no­ri­mą marš­ru­tą ir ke­liau­ji ekra­ne ma­ty­da­mas, kur esi. Pa­ženk­lin­to­se vie­to­se pa­spau­dus nuo­ro­dą bus ga­li­ma pa­skai­ty­ti ir apie pa­čius pa­žin­ti­nio ta­ko lan­ky­ti­nus ob­jek­tus. Ta­čiau tai at­ei­ties pla­nas, o ki­tam se­zo­nui spė­si­me iš­leis­ti marš­ru­tų ap­ra­šy­mus“, - LŽ pa­sa­ko­jo KNNP di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser. Anot jos, jau ku­ria­mi marš­ru­tai, at­ren­ka­mi įdo­miau­si ob­jek­tai, ren­ka­ma is­to­ri­nė, kraš­to­ty­ri­nė, net mi­to­lo­gi­nė in­for­ma­ci­ja apie juos.

„Juod­kran­tė­je XIX am­žiaus pa­bai­go­je šio ku­ror­to kū­rė­jai, tų lai­kų tu­riz­mo spe­cia­lis­tai lan­ky­to­jams vi­lio­ti bu­vo su­kū­rę nuo­sta­bių pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kų. Jei pa­žvelg­si­me į se­nuo­sius Juo­dkran­tės že­mė­la­pius, ra­si­me daug keis­tų, mi­to­lo­gi­nių pa­va­di­ni­mų: Nuo­dė­mių dau­ba, Grie­kų lie­pa, Ra­ga­nos kal­nas, Švie­siap­lau­kės Evos kal­nas, pu­šis „Ma­ri­jos su­si­ža­vė­ji­mas“, Ge­le­ži­nės ra­my­bės kal­nas“, - var­di­jo KNNP di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Li­na Dik­šai­tė.

Anot KNNP at­sto­vų, se­nie­ji pa­va­di­ni­mai ir jų le­gen­dos jau pri­mirš­ti, to­dėl no­ri­ma Juo­dkran­tės ku­ror­ti­nės kul­tū­ros pa­vel­dą iš nau­jo pri­sta­ty­ti tu­ris­tams.

„Kraš­tas pri­klau­sė Ry­tų Prū­si­jai, kai Juo­dkran­tė ėmė aug­ti. Šis žve­jų kai­me­lis kaip poil­siui skir­ta oa­zė bu­vo plė­to­ja­mas XIX am­žiaus vi­du­ry­je, o XX am­žiaus pra­džio­je jau bu­vo vie­nas gar­siau­sių Rytp­rū­sių ir di­džiau­sių Kur­šių ne­ri­jo­je ku­ror­tas“, - aiš­ki­no A.Fe­ser. Ji pri­mi­nė, kad Juo­dkran­tė lyg mag­ne­tas tur­tin­gus vo­kie­čius XX am­žiaus pra­džio­je trau­kė ir dėl anuo­met vy­ra­vu­sios gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­jos.

„Va­di­na­mo­ji Vik­to­ri­jos epo­cha bu­vo in­dus­tria­li­za­ci­jos lai­kai, to­dėl žmo­nės bu­vo iš­siil­gę gam­tos, ra­mu­mo. XXI am­žiu­je daug lai­ko pra­lei­džia­me vir­tua­lia­me pa­sau­ly­je, to­dėl grį­ži­mas į gam­tos glė­bį ak­tua­lus ir šių die­nų žmo­gui“, - tei­gė A.Fe­ser.

At­gai­vins se­ną­ją promenadą

Jau aiš­ku, kad bus grą­ži­na­mi se­nie­ji kai ku­rių apy­lin­kių vie­to­var­džiai. Pa­vyz­džiui, da­bar žmo­nėms žo­džiai „Juod­kran­tės sen­gi­rė“ aso­ci­juo­ja­si su kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­ja ir mi­ru­siu miš­ku. „No­ri­me su­griau­ti šį ste­reo­ti­pą. Juo­dkran­tė­je yra ir nuo­sta­bi ne­su­nio­ko­ta sen­gi­rė, ku­rią vo­kie­čiai va­di­no Ka­ra­liš­kuo­ju miš­ku. Se­nuo­siuo­se že­mė­la­piuo­se aiš­kiai ma­ty­ti, kad taip bu­vo va­di­na­ma Juo­dkran­tės sen­gi­rė prie Gin­ta­ro įlan­kos“, - dės­tė A.Fe­ser.

Prie Gin­ta­ro įlan­kos ir pra­si­dės nau­ja­sis pa­žin­ti­nis ta­kas, ku­rio da­lis driek­sis jau su­kur­tu dend­ro­lo­gi­niu ta­ku. „Siū­lo­me, kad šis ta­kas at­gau­tų se­ną­jį pa­va­di­ni­mą - Bloks­ber­go pro­me­na­da“, - sa­kė A.Fe­ser.

„Pro­me­na­dos pra­džio­je pa­si­tin­ka ir že­ma­me slė­ny­je esan­ti Nuo­dė­mių dau­ba su pur­vy­nais, ku­rie ga­lė­jo bū­ti nau­do­ja­mi gy­do­mo­sioms vo­nioms Lui­zės gy­dyk­lo­se, ku­rių jau se­niai ne­bė­ra. Ma­žai kam ži­no­ma ir Nuo­dė­mių dau­bos vir­šu­kal­nė­je au­gu­si Grie­kų lie­pa, ku­rios vie­toj da­bar pa­so­din­ta jau­na lie­pai­tė. Ši vie­ta ver­ta ypa­tin­go dė­me­sio“, - pa­sa­ko­jo L.Dik­šai­tė.

Iš­ties is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, kad Grie­kų lie­pa (Grie­kin­lin­de) bu­vu­si šven­ta se­no­vės bal­tų ti­kė­ji­mo žmo­nėms. Prie jos dar XVIII am­žiu­je rink­da­vo­si gy­ven­to­jai at­gai­lau­ti ir se­nie­siems die­vams pa­si­mels­ti, esą prie lie­pos vy­kę net bend­ruo­me­nių teis­mai, kai žmo­nių va­liai bū­da­vo ati­duo­da­mi do­ro­vei nu­si­žen­gę jau­nuo­liai.

„Gal ne­at­si­tik­ti­nai ap­link Nuo­dė­mių dau­bą se­nuo­siuo­se že­mė­la­piuo­se yra pa­žy­mė­tas ir ta­kas, pa­va­din­tas Su­ža­dė­tu­vių ta­ku (Ver­lo­bungs­gang). Tas bu­vęs Su­ža­dė­tu­vių ta­kas ga­lė­tų tap­ti iš­ties įdo­miu iš­ban­dy­mu po­re­lėms, nes juo ke­liau­ti itin su­dė­tin­ga. Mer­gi­nos ga­lė­tų įsi­ti­kin­ti, ar jų su­ža­dė­ti­niai ir keb­lio­se si­tua­ci­jo­se asis­tuo­ja sa­vo my­li­mo­sioms“, - kal­bė­jo A.Fe­ser.

Vie­toj švyturio

La­bai įdo­mus su­ma­ny­mas su­si­jęs su Ra­ga­nos kal­nu ir ant jo bu­vu­sia įspū­din­ga apž­val­gos aikš­te­le, me­di­niu pa­vil­jo­nu, pa­va­din­tu Ver­ne­rio re­gyk­la.

„Vi­si ži­no Ra­ga­nų kal­ną su dau­gy­be me­di­nių skulp­tū­rų Juo­dkran­tė­je, ta­čiau iki pa­sta­tant skulp­tū­ras jis va­din­tas Jo­no kal­nu, ant jo kur­ši­nin­kai šven­tė Jo­ni­nes. Ta­čiau ti­kra­sis Ra­ga­nos kal­nas yra miš­ke prie Gin­ta­ro įlan­kos. Ant to Ra­ga­nos kal­no, vo­kiš­kai va­din­to Blocks­berg, 1950 me­tais pa­sta­ty­tas Juo­dkran­tės švy­tu­rys. Ta­čiau da­bar, mo­der­nios na­vi­ga­ci­jos lai­kais, var­gu ar jis at­lie­ka ko­kią nors pra­kti­nę funk­ci­ją“, - svars­tė A.Fe­ser. Jos ma­ny­mu, ant šio kal­no bū­tų ga­li­ma at­sta­ty­ti se­ną­jį apž­val­gos pa­vil­jo­ną ar­ba pa­čias švy­tu­rio kons­truk­ci­jas pa­nau­do­ti apž­val­gos aikš­te­lei tu­ris­tams.

„Tas pa­vil­jo­nas prieš šimt­me­tį bu­vo ko­ne lan­ko­miau­sias ob­jek­tas Juo­dkran­tė­je, nes nuo jo, kai dar ne­bu­vo užau­gę ko­poms ap­žel­din­ti pa­so­din­ti me­džiai, at­si­ver­da­vo ža­dą ati­man­ti pa­no­ra­ma: jū­ra, ma­rios, Klai­pė­da, ko­pų ma­sy­vai“, - tei­gė KNNP di­rek­to­rė.

Jau ži­no­ma ir tai, kad ša­lia Ra­ga­nos kal­no bus ku­ria­mas ir bal­tų kul­tū­ros par­ke­lis, ta­čiau koks jis bus, dar ne­aiš­ku. „Bus skel­bia­mas at­vi­ras kon­kur­sas. Ja­me kvie­si­me da­ly­vau­ti ir Ki­ni­jo­je įspū­din­gą Bal­tų kul­tū­ros par­ką su­kū­ru­sį Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių Pe­trą Gre­ce­vi­čių. Vi­si mū­sų pla­nai su­si­ję su 2014-2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų fi­nan­si­niu pe­rio­du, to­dėl pa­žin­ti­niai ta­kai ne­bus iki ga­lo įreng­ti per me­tus, tam pri­reiks ke­le­rių me­tų“, - aiš­ki­no A.Fe­ser.