Tai - 1892 metais Rytų Prūsijos valdžiai tiesiant Klaipėdos-Bajorų geležinkelio liniją prie Bajorų pastatyti geležinkelio tiltas per Tenžės upę ir šalia esantis viadukas bei 1932 m. tiesiant Kretingos-Telšių geležinkelį pastatytas geležinkelio tiltas per Salanto upės slėnį netoli Kūlupėnų.
Tiltas per Tenžės upę yra trijų tarpatramių 39,2 metro ilgio, raudonų plytų mūro, ties viduriu jo aukštis nuo vandens lygio yra 11,35 m. Šis tiltas, kuris iki 1923 m. sausio 15 d. nepriklausė Lietuvai, ne kartą senuosiuose vokiškuose atvirukuose vaizduotas kaip pats šiauriausias Rytų Prūsijos geležinkelio tiltas.
[CITATA]
2001 m. baigtas unikalus tilto remontas: senojo tilto viduje įrengtas naujas gelžbetoninis tiltas. Taip išsaugota tilto pirminė istorinė išvaizda ir jis toliau saugiai gali vykdyti savo funkcijas.
Šių technikos paminklų likimas pasigailėjo - jie per abu pasaulinius karus beveik nenukentėjo ir dabar yra bene seniausi Lietuvoje autentiškos išvaizdos geležinkelio tiltai - technikos paminklai.
STATYBA. Tilto per Salanto upę statyba 1932 m. Nuotr. iš Lietuvos geležinkelių muziejaus archyvo
Neseniai visai šalia Bajorų esantis geležinkelio viadukas nušvito naujomis spalvomis, iškirtus šalia jo buvusius menkaverčius medžius ir krūmus. Deja, geležinkelio tiltą per Tenžės upę nuo važiuojančiųjų plentu vis dar dengia gausūs medžiai ir krūmynai.
Džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje tai pradedama suprasti. Nuo gausių šalies piliakalnių šalinami medžiai ir krūmai, tvarkoma jų aplinka. Taip dažnai iki tol tik specialistams žinomi istorinio paveldo objektai nušvinta naujomis jų lankytojus traukiančiomis spalvomis. Tuo neseniai galėjo įsitikinti vilniečiai ir miesto svečiai, kai Gedimino pilies kalnas neatpažįstamai išgražėjo nuo jo pašalinus visus krūmus ir medžius.
Panašių pavyzdžių yra ir Kretingos rajone - sutvarkius Kartenos, Imbarės ir Senosios Įpilties piliakalnius bei jų aplinką.
Akivaizdu, kad ir unikalių technikos paminklų matomumas, įvažiuojant į miestą nuo Klaipėdos pusės, taptų ir puikiausia Kretingos, kaip turistams patrauklaus miesto, reklama. O kol kas šalia viaduko reikėtų pastatyti stendą su informacija apie šiuos technikos paminklus, įrengti poilsio aikštelę.
Metalinis dviejų atramų 102 m ilgio ir 16 m aukščio per Salanto upės slėnį šalia Kūlupėnų nutiestas geležinkelio tiltas buvo pastatytas 1932 m., tiesiant Kretingos-Telšių geležinkelį, tiesiogiai sujungusį Klaipėdos uostamiestį su visa Lietuva.
Tilto statyba prasidėjo 1930-ųjų gegužę ir truko iki 1932 m. spalio. Įrengiant tiltą supiltas apie 1 km ilgio ir 26 m aukščio pylimas, kuriam sunaudota 477 tūkst. kubinių metrų grunto.
Kretingos-Telšių geležinkelio ruožas atidarytas 1932 m. spalio 26 dieną. Atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir susisiekimo ministras inžinierius Vytautas Vileišis. Tą dieną per Kūlupėnų tiltą pervažiavo ir pirmasis traukinys.
Tarybiniais metais šis tiltas, kaip strateginis objektas, buvo saugomas: ant tilto buvo įrengta sargo būdelė, tiltu vaikštinėjo ginkluotas sargybinis.
Šiandien 102 m ilgio ir 26 m aukščio Kūlupėnų tiltas, kuris Antrojo pasaulinio karo metais stebuklingai išliko, savo dydžiu Lietuvoje nusileidžia tik garsiajam geležinkelio tiltui per Dubysos slėnį Lyduvėnuose, jo ilgis - 570 m, aukštis - 42 m.
Nors šiandien Kūlupėnų geležinkelio tiltas patenka į Salantų regioninio parko teritoriją, deja, pakankamai dėmesio, kaip technikos paminklui, jam neskiriama. Tilto prieigos ir pati Salanto upė apaugę menkaverčiais medžiais bei krūmais, kurie dengia tiltą ir gadina estetinį vaizdą, žiūrint į jį nuo automobilinio tilto per Salanto upę. Lankytojams nėra įrengta jokios sustojimo ar apžvalgos aikštelės.
Akivaizdu, kad jau dabar ir ateityje Salantų regioninio parko direkcijai reikia galvoti apie šio unikalaus tilto pasiekiamumą ir jo prieigų sutvarkymą, kad lankantieji šį technikos paminklą jaustųsi laukiami svečiai. O šiandien prie kelio Kretinga-Salantai Kūlupėnuose nėra net jokios nuorodos, todėl norintieji jį aplankyti priversti klaidžioti po miestelį ir klausinėti žmonių.
Pagaliau turime suprasti, kad mūsų pareiga yra saugoti, tausoti ir rūpintis tuo, ką paveldėjome, nes visa tai reikės palikti ateinančioms kartoms, kurios pagal mūsų nuveiktus darbus ir spręs, kas tokie mes buvome ir ką gero šioje žemėje spėjome nuveikti.
ANKSČIAU. Geležinkelio tiltas per Tenžę sename atviruke.
PASLĖPTAS. Geležinkelio tiltą per Tenžės upę nuo važiuojančiųjų plentu vis dar dengia gausūs medžiai ir krūmynai. Romualdo BENIUŠIO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą