Kol kas nepadėjo ir iš Europos Sąjungos gauta šimtatūkstantinė parama, skirta skatinti žuvies valgymą. Realių bandymų aprūpinti klaipėdiečius šviežia žuvimi buvo ne vienas, tačiau visi jie kažkodėl baigdavosi nesėkmingai. Ar Lietuvos žvejai tingi žvejoti, ar nenori prasidėti su prekyba šviežia žuvimi, ar ji pateko į šalies bei miesto valdžios biurokratijos tinklus, ar klaipėdiečiai tiesiog nemėgsta žuvies?
Šeštadienį priekrantės žvejų pradėta prekyba šviežia žuvimi Danės upės krantinėje tarp Pilies tilto ir senojo AB "Smiltynės perkėla" administracinio pastato rodo, kad miestiečiai jos yra išsiilgę - apie 100 kg plekšnių, kurių kilogramas kainavo apie 2,2 Lt, ir tiek pat strimelių, kurių kilogramą buvo galima pirkti už 2 Lt, buvo išgrobstyta per 1-1,5 valandos. Prekybą pradėję žvejai žada, kad tai darys mažiausiai tris dienas per savaitę.
Kliūčių nėra?
Žemės ūkio ministro įsakymu žvejai 80 proc. savo sugauto laimikio turi parduoti per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną. Į tą kiekį būtų įskaičiuojamas ir tiesiogiai žmonėms parduota žuvis. Kiekvienam laivui šiemet skirta kvota sudaro 150 tonų. Tad penktadalį - 30 tonų - galima parduoti kaip tik nori.
"Iš valstybės institucijų pusės jokių kliūčių žvejams pardavinėti šviežią žuvį nėra. Visi organizaciniai ir leidimų klausimai išspręsti. Lieka tik užsiimti šiuo verslu", - sako Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.
Dideliems neapsimoka?
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kurios nariai sugauna apie 70 proc. visų Baltijos jūroje Lietuvai skirtos kvotos žuvų, pirmininkas Algirdas Aušra sako, jog po to, kai pradėta šaukti, kad žuvį reikia pardavinėti tiesiog gatvėje patiems žvejams, jo bendrovė "Banginis", ko gero, pirmoji to ėmėsi ir pradėjo prekiauti prie "Akropolio". Tačiau po kelių mėnesių entuziazmas atslūgo.
"Turi būti laikomasi principo - laivas grįžo ir parduodama ką tik pagauta žuvis. Kitaip bus tas pats, kas pirkti "šviežią" menkę,laikytą savaitę šaldytuve, turguje. Kai turi didelius kiekius žuvies, visos juk neparduosi tame prekybos taške - tik 100 ar 200 kilogramų. Tokiai didelei kompanijai, kaip mano, tai daryti neapsimoka. Tuo turi užsiimti priekrantės žvejai. Tačiau tik vienas kitas jų pabandė tai daryti švenčių proga. Visi turi įvairių pasiaiškinimų, o vežimas stovi toje pačioje vietoje. Kuršių marių žvejams vežti žuvį į Klaipėdą per toli. Nors, manau, mažoms kompanijoms tai yra reali galybė prekiauti ir užsidirbti sau duoną, bet, matyt, joms to nereikia. Įtariu, kad sugauta žuvis parduodama tiesiog kopose. Jeigu būtų rimtai dirbama ir investuojama, galimybė nusipirkti šviežios žuvies klaipėdiečiams atsirastų. Tačiau, matyt, niekam nereikia, kad būtų prekiaujama", - mano A. Aušra.
Per mažai žvejoja
Lietuvos žuvininkystės gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad nuo pernai lapkričio 4 mėnesius žvejai negalėjo žvejoti. Metų pabaigoje pūtė stiprūs vėjai, o Lietuvos laivai esant tokioms sąlygoms negali dirbti. Šiemet metų pradžioje trukdė ledų sangrūda. Žvejai bijojo plaukti, nes jų laivų korpusai seni.
"Galbūt žvejai ir nėra suinteresuoti gaudyti kiekvieną momentą ir plaukti žvejoti. Užtat ir įvyko kvailas dalykas. Vienu metu atvežėme per 120 tonų, o žuvų aukcionas negalėjo parduoti. Bijau, kad ir šių metų pabaigoje mes neišnaudosime Lietuvai skirtos kvotos. Mes negalime žvejų suvaldyti. Žuvininkystės departamentas neatiduoda kvotų skirstymo teisės gamintojų organizacijoms. Jeigu mes patys jas skirstytume, galbūt geriau su žvejais susitartume. Dabar niekas nežiūri, kad kaina būtų geresnė. Niekas nereguliuoja, visi išeinam į jūrą vienu metu. O paskui verkiame, kad nėra kam tos žuvies parduoti. Jeigu būtų žvejojama nuolatos, pagal grafiką ar susitarimą, gal nebūtų tų problemų. Ir apskritai žvejams nelabai įdomu, ar miestiečiai valgo žuvį, ar ne, nes jiems sunku ją pardavinėti. Kad atsipirktų vargas, reikia labai daug žuvies parduoti - per dieną mažiausiai toną. Todėl geriau parduoti aukcione. Čia ir yra ta paslaptis", - teigė A. Bargaila.
Anot jo, priekrantės žvejai turi sutartis su turgumi, prekybos tinklais. Stambioms įmonėms, pavyzdžiui, "Senajai Baltijai" ir kitoms to daryti neapsimoka. Be to, Klaipėdoje esą yra labai daug konkurentų ir prekiauti žuvimi sunku.
"Ir aš pats, ir mūsų asociacijos nariai bandė pardavinėti, bet patyrėme vien tik nuostolių. Gal reikėtų žuvį parduoti per prekybos tinklus ir bandyti daryti įtaką kainai. Beje, klaipėdiečiai, norintys pigesnės žuvies, neturėtų verkti, juk prie "Akropolio" jau prekiaujama žuvimi. Ten yra net du paviljonai, vienas iš jų - mūsų. Ten žuvis gerokai pigesnė negu turguje", - kalbėjo A. Bargaila.
Reikalingos bendros pastangos
Žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys", kuriai priklauso ir bendrovė "Senoji Baltija", pirmininkas Artūras Maželis mano, kad viena iš priežasčių, kodėl neprekiaujama šviežia žuvimi - priverstinis reikalavimas aukcione parduoti 80 proc. laimikio. Kitas dalykas - didelės įmonės sugauto kiekio turguje negali parduoti. Be to, tam reikia turėti ir specialistų, ir transporto priemonių. Anot jo, tie, kurie bandė prekiauti, negavo ekonominės naudos, todėl procesas ir nevyksta.
Anot jo, miestiečių akimis žiūrint, situacija tikrai atrodo paradoksali - žvejai atvežė per 100 tonų menkių, aukcione jos kilogramo kaina nukrito beveik iki 3 Lt, o turguje ji vis tiek kainavo apie 10 Lt.
"Bet vieni žvejai situacijos pakeisti negali, manau, reikalingos bendros tiek miesto, tiek gyventojų, tiek visų asocijuotų struktūrų pastangos", - sako A. Maželis.
A. Bargaila taip pat mano, kad savivaldybė galėtų kaip nors skatinti žvejus.
Neturi vietos sandėliuoti
Pasak buvusio AB "Senoji Baltija" direktoriaus, UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pavaduotojo, aukciono vedėjo, šiuo metu prisidedančio prie prekybos šviežia žuvimi atgaivinimo Klaipėdoje Mindaugo Rimeikio, žvejui reikalinga vieta ir kad jis galėtų žuvis supakuoti.
Anot jo, prekiaujant normalia kaina, tarkime, menkės kilogramas - 5 Lt, per dieną galima parduoti ne daugiau kaip pusę tonos žuvies. Kad žvejams apsimokėtų pardavinėti, turi būti keli pardavimo taškai. Sovietmečiu buvęs žvejų kolūkis "Baltija" šviežią žuvį pardavinėdavo net trijose parduotuvėse ir per parą parduodavo tik apie toną.
"Mes galėjome pateikti įvairios žuvies, nes turėjome, kur sandėliuoti. O dabar žvejys neturi, kur tai daryti. Tam, kad žvejas galėtų užsiimti ir žvejyba, ir prekyba, jam reikėtų steigti kooperatyvą. Manau, kad prekybos imtis galėtų ir gamintojų organizacija. Pagal Europos reglamentus, būtent ji turėtų reguliuoti rinką, pasakyti žvejams, kada reikia patiekti žuvį ir taip toliau", - sakė M. Rimeikis.
Be to, jo manymu, bent iš pradžių, reikėtų atleisti žvejus, atplaukusius parduoti šviežią žuvį, nuo mokesčių už laivų stovėjimą prie krantinės.
"Kryžiaus keliai"
Priekrantės žvejys Virginijus Jurkus, turintis individualią įmonę bei dvi valtis, yra nusipirkęs ir mašiną, skirtą prekiauti žuvimi, ir jau pusę metų stato ją prie "Akropolio". Neseniai iš Lietuvos žuvininkystės gamintojų asociacijos pagal panaudos sutartį jis gavo specialią mašiną. Abi jas žada statyti toje vietoje, kur anksčiau plaukdavo AB "Smiltynės perkėla" keltas. Nuo gegužės 24 d. žuvimi iš mašinų šioje vietoje bus prekiaujama kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienius ir sekmadienius - tomis dienomis žuvį pardavinės prie "Akropolio". V. Jurkus tiki, kad prekyba miesto centre vyks dar geriau.
"Veterinarijos dalykus jau susitvarkiau, liko tik suderinti su miesto valdžia. Nors ji ir geranoriška, bet vis tiek turi praeiti visus etapus. Vos ne architektai turi tvirtinti vietą, kur galima statyti autobusiuką. Reikalavimai tokie, lyg trobą mieste statyčiausi. Ne kiekvienas žvejys turi laiko ir sveikatos tokius kryžiaus kelius pereiti. O laiko juk nėra, reikia plaukti į jūrą. Žvejai tikrai nėra tinginiai. Ir mūsų kainos, palyginti su turgaus, mažesnės 2-3 litais. Be to, mūsų žuvis šviežia. Stengsimės, kad ją galėtume parduoti kuo pigiau. Šviežios žuvies Klaipėda tikrai turės", - žadėjo V. Jurkus.
O kur "multikai"?
Iš Europos žuvininkystės fondo buvo skirta parama dviem projektams įgyvendinti. Vienam jų, turinčių skatinti Lietuvos gyventojus valgyti žuvį, atseikėta per 400 tūkst. Lt. Esą multiplikacinių filmų herojai turėję reklamuoti, kaip sveika valgyti žuvį. Kito projekto vertė - per 1 mln. Lt.
Anot A. Aušros, buvo nupirkta speciali mašina, skirta prekiauti žuvimi, tačiau ji esą stovinti nenaudojama ir rūdija. A. Maželis taip pat patvirtino, kad ta mašina stovi "Senosios Baltijos" nuomojamoje teritorijoje ir gal kokį kartą prieš Naujuosius metus ir buvo išvažiavus, bet pastaruoju metu ji tik stovi.
A. Bargaila patvirtino, kad vykdomi tokie projektai, bet ar bus multiplikacinių filmų herojai, ir pats nežinąs. Pirmas to projekto pristatymo žingsnis bus žengtas šiemet per Jūros šventę. Bus pasakojama apie tai, kaip naudinga žmogui valgyti žuvį. Tačiau tai esą nėra projektas, skirtas vien skatinti žuvies valgymą. Jį įgyvendinant atliekamas ir rinkų tyrimas.
Anot A. Bargailos, netiesa, kad nupirkta mašina, turinti šaldymo kamerą, prekystalį, rūdija. Už 200 tūkst. Lt ji nusipirkta ne taip seniai, o kadangi 4 mėnesius žvejai nežvejojo, nebuvo naudojama. Vieną kartą buvo važiuota į Vilnių ir žuvimi prekiauta prie pačios Žemės ūkio ministerijos. Tačiau tai daryti per brangu. Todėl buvo nuspręsta tą autobusiuką atiduoti priekrantės žvejams, nes jis gali gabenti tik iki 2 tonų žuvies.
M. Rimeikio manymu, reikia kelių tokių autobusiukų, kad būtų galima išvežioti produkciją po visą Lietuvą. Pasak A. Bargailos, buvo planuota pirkti 4-5, tačiau Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius nusprendė, kad užteks ir vieno.
PATARIMAS. Kol kas klaipėdiečiams, norintiems pigesnės žuvies, patariame keliauti prie "Akropolio", kur yra du prekybos paviljonai. Ten žuvis esą gerokai pigesnė negu turguje. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą