Konferencijos "Kokių investicijų reikia Palangai" metu pajūrio kurortui pažerta ir daugiau įvairių idėjų. Tačiau Palangos meras tvirtina, kad tikrai negalima teigti, jog pastaruoju metu Druskininkams sekasi geriau nei Palangai. Visgi jis pripažįsta, kad Palangoje būtina plėsti sanatorinio gydymo galimybes.
Per mažai veiklos?
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Roberto Dargio, vienas iš būdų žmonėms pritraukti - darni miesto plėtra. Buvusio susisiekimo viceministro Arūno Štaro manymu, yra labai daug veiklą Palangoje reglamentuojančių dokumentų, todėl šiame kurorte per daug sudėtingos verslo plėtojimo procedūros, be to, esą trūksta valdininkų geranoriškumo.
Buvęs Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas architektas Svajūnas Bradūnas pripažįsta, kad norint gauti leidimą kokioms nors statyboms Palangoje gali prireikti ir dvejų metų. Matyt, todėl Palangoje ir neatsiranda nė vieno itin rimto investicinio projekto. Pavyzdžiui, ji turi geoterminių vandenų, bet, pasak S. Bradūno, nė vienas iš 6 gręžinių nenaudojamas, užtat jau artimiausiu metu tokie ištekliai sėkmingai turėtų būti pradėti eksploatuoti Kretingoje.
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko įsitikinimu, turistai labiau renkasi Druskininkus todėl, kad ten teikiama daugiau paslaugų, o Palangoje jiems esą per mažai veiklos.
Pasak S. Bradūno, Druskininkuose įvairiems objektams atsirasti pradžią davė Savivaldybė, o paskui prisijungė ir privatininkai. Be to, didieji miestai yra netoli Druskininkų, o ne už kelių šimtų kilometrų. Anot architekto, sezono metu Palangos paplūdimiai jau fiziškai nebepajėgūs priimti daugiau žmonių, tačiau jūra šio kurorto nebegelbsti.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą