Kad neištiktų „Smalyžiaus“ likimas
„Norėtųsi žinoti, kam priklauso erdvė į dešinę už tako palei antrąjį dvaro tvenkinį. Tolėliau už šios erdvės stovi Dvaro gatvės namai, jų gyventojai laisvame plote įsirengę sporto aikštę. Istoriškai tai buvo dvaro dirbama žemė. Įdomu, ar muziejus ją atgavo? Manyčiau, kad dyka žemė tokioje geroje vietoje ilgai neužsibus. Jei tai valstybinė žemė, ar neatsitiks taip, kad kažkas sugebės apeiti įstatymus, privatizuoti, o paskui, žiūrėk, pastatys ir išparduos namus. Juolab kad pavyzdžių jau turime: Pastauninko parke, kone ant paties tako, pastatytas „Smalyžius“ iš pradžių tebuvo tik laikinas statinys, tačiau per laiką žemė aplink jį tapo privačiu sklypu“, – kalbėjo kretingiškis J. D., pageidavęs neviešinti pavardės.
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė paaiškino, kad visi trys dvaro tvenkiniai yra paminklinėje kultūros paveldo teritorijoje. Jie sudaro vientisą architektūrinį kraštovaizdžio paveldą – grafas Tiškevičius sukūrė unikalų inžinerinį statinį, sujungdamas visus 3 žemyn besileidžiančius tvenkinius, kurių vandenys buvo įkinkyti į vandens malūną.
„Negalėtų būti jokios kalbos apie tvenkinių ir jų pakrančių perdavimą – jie ir turi likti paminklinėje teritorijoje. Tačiau svarstome, gal tą 3 ha plotą ties gyvenamaisiais namais, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, galima būtų atskirti iš dvaro paminklinės teritorijos ir perduoti Savivaldybei. Šis plotas yra labiausiai nutolęs nuo dvaro tvenkinių, jį muziejus turi prižiūrėti, šienauti. Svarstome, gal Savivaldybė galėtų tas buvusias dvaro žemes panaudoti miesto rekreacinėms reikmėms“, – kalbėjo V. Kanapkienė.
Skirtų rekreacinei veiklai
Kretingos rajono tarybos narė Jolita Vaickienė mano, kad ši „auksinė“ paveldo teritorijoje esanti erdvė, kurią Kretingos muziejus anksčiau įtraukė į kultūros paveldo teritoriją ir dabar norėtų atskirti, turėtų tarnauti miesto reikmėms.
„Gal ten galėtų atsirasti motelis ar poilsio nameliai, teniso kortai arba įdomi vaikų žaidimo aikštelė. Ne tokia, kokių Kretingoje jau pristatyta, o tikras vaikų miestelis, kaip yra Venspilyje arba Palangoje vadinamasis „Kar kar“ parkas. Dabar gi aplinkui tą plotą – vieni šabakštynai. Manyčiau, kad reikia įveiklinti tą teritoriją, tačiau nesinorėtų jos atiduoti privatininkams“, – tvirtino J. Vaickienė.
Jos žodžiais, pirmiausiai Savivaldybė turėtų imtis iniciatyvos su Kultūros paveldo departamentu aptarti sklypo perėmimo galimybę, o po to suformuoti sklypą rekreacinei veiklai.
„O kol tai bus padaryta, leiskim jauniems žmonėms imtis iniciatyvų prie I tvenkinio, – kalbėjo J. Vaickienė. – Per vasaras į Kretingą grįžta jauni žmonės, dažnas dirba nuotoliniu būdu. Jiems norėtųsi turėti erdvę, kur galėtų susiburti, panašiai kaip Palangoje yra įkurta kultūros pieva „I love Palanga“.
Ji sakė apie tokią galimybę kalbėjusi ir su Kretingos rajono vyriausiąja architekte Reda Kasnauske, kuri pritarė sumanymui leisti jaunimui įveiklinti erdves prie tvenkinių.
Platformoje – kavinė, nuomos punktas
Vienas tokių iniciatyvių kretingiškių yra Mantas Kidykas, šiuo metu plėtojantis verslą didmiestyje, tačiau norintis grįžti gyventi į Kretingą. Savo feisbuko paskyroje jis pasidalijo vizija, kaip jis mato rekreacinėje zonoje prie I tvenkinio, šalia automobilių aikštelės, įkurdintą platformą – būsimą erdvę kretingiškių ir miesto svečių susibūrimams.
„Pajūrio naujienoms“ M. Kidykas pasakojo, kad, jo nuomone, sutvarkytoje rekreacinėje erdvėje, kuri jau yra tapusi kretingiškių traukos centru, įrengtoje platformoje ar mobiliame konteineryje galėtų atsirasti lauko kavinė, vandenlenčių ir kitų sporto reikmenų nuomos punktas.
„Savivaldybei pritarus, jau šią vasarą galėtume imtis tokios iniciatyvos, tačiau norisi rasti bendraminčių – ūkį bei projektinę veiklą gerai išmanančių partnerių ir tuomet imtis iniciatyvos. Manyčiau, kad ir pati Savivaldybė galėtų įrengti tokią platformą ir skelbti konkursą, kas pasiūlytų joje įdomiausias paslaugas“, – samprotavo M. Kidykas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą