Kankinimų vietoje užsimota statyti sporto salę

Kankinimų vietoje užsimota statyti sporto salę

Kretingoje kyla triukšmas dėl brolių pranciškonų užmojų buvusioje sovietų ir nacių budelių vykdytų kankinimų vietoje statyti sporto salę. 1,5 tūkst. kvadratinių metrų modernus pastatas išdygtų Šv. Antano rūmų ir senųjų kapinių pašonėje. Teritorija patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo kompleksą.

Vienuoliai tikina, kad naujai Pranciškonų gimnazijos sporto salei ši vieta yra tinkama, tačiau istorikai šiurpsta nuo tokių planų. Kretingos valdžia ketina kviestis vienuolius ir siūlyti atsisakyti esą makabriško užmojo.

Svarstoma, kad kraupių istorijų liudytoja, kalvelė šalia Šv. Antano rūmų, turėtų tapti juose 1940-1941 metais nukankintų ir nužudytų aukų memorialine vieta, o ne triukšminga sporto sale.

Istorinė atmintis

Pačioje Kretingos širdyje, prie Vilniaus gatvės, driekiasi istoriškai vertingas Bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas. Į jį patenka visoje Žemaitijoje garsus Lurdas, Šv. Antano rūmai ir jų aplinka.

Būtent šie rūmai ilgus dešimtmečius slėpė šiurpą keliančius nusikaltimus. 1940 metais Lietuvą okupavus sovietų armijai, šiame pastate įsikūrė NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato - aut.) kariškiai.

Šv. Antano rūmų rūsiuose ir pirmame aukšte sovietų pareigūnai įrengė slaptą areštinę, kankinimų vietas ir kameras, o didelė teritorija aplink rūmus buvo aptverta spygliuota tvora. Kas už jos vyko, atskleidė sovietų budelius pakeitę nacių kariai 1941 metais.

Paaiškėjo, kad sovietai pastato rūsiuose žiauriausiais būdais kankino žmones, egzekucijos vykdytos ir kieme, nes prie šalia esančio gimnazijos tvenkinio buvo rastas nukankintas žmogus nuo plaštakų nuplėšta oda.

Šv. Antano rūmų rūsiuose - tūkstančiai čia kalintų žmonių įrašų, bylojančių apie kraupias egzekucijas.

Perėmę iš NKVD budelių krauju aplaistytus rūmus egzekucijas tęsė naciai. Yra žinoma, kad itin žiauriai buvo nukankinti iš Skuodo ir Mosėdžio atvežti žydai. Budeliai versdavo leisgyvius kalinius kopti stačiais tvenkinio šlaitais, o nebeturinčius jėgų žmones tiesiog vietoje nušaudavo.

Būtent ant vienos iš tvenkinio kalvų neseniai nugriovus sovietmečiu statytų garažų virtinę broliai pranciškonai ir užsimojo pastatyti modernią sporto salę vaikams.

„Anot užrašytų liudytojų pasakojimų, ant tos kalvos taip pat vykdydavo egzekucijas. Visa teritorija aplink vadinamąjį Šv. Antano namelį buvo aptverta ir paslėpta nuo visuomenės akių, nes ten vyko siaubingi dalykai. Žmones kankino ir sovietų, ir hitlerinės Vokietijos budeliai. Pastarieji žiauriai susidorojo su žydais. Niekas nėra tyręs, ką slepia Šv. Antano rūmų aplinkos žemė...“ - LŽ pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Neįžvelgia konteksto

Nors šios vietos istorinis kontekstas yra kraupus, čia vis tiek norima statyti modernią, 1,5 tūkst. kvadratinių metrų sporto salę.

Į Kretingą neseniai atvykę architektai iš Vilniaus pristatė jos vizualizaciją: tai būsiantis žuvies formos statinys iš medienos ir akmenų. Architektai tikina, jog vietoj nutriušusių garažų atsirasiantis vietovei pritaikytas pastatas neva papuoš Pastauninko parką.

Kretingos pranciškonų gimnazijos steigėjos - Lietuvos šv. Kazimiero pranciškonų provincijos - ministras kunigas Astijus Kungys pabrėžė būtinybę mokiniams turėti naują bazę sportuoti.

„Buvo mintis statyti priestatą prie esamos gimnazijos sporto salės. Tačiau ten pat - neužbaigtas bibliotekos pastatas, miesto centras, kur tiek daug „gargarų“ nepristatysi. Žvilgsnis nukrypo į garažus, kur naktimis renkasi jaunimas“, - pasakojo A. Kungys.

Esą nauja sporto salė pirmiausia reikalinga gimnazijos mokiniams, kurie iš Šv. Antano rūmų turi bėgioti į dabartinę salę, o ji nepritaikyta varžyboms.

Naujojo pastato vizualizaciją sukūrę architektai aiškino, kad salė, kurioje tilps 500 žmonių, bus tinkama rankiniui, krepšiniui, tinkliniui ir mini futbolui.

Pastatyti sporto salę kainuotų daugiau kaip 1,7 mln. eurų. A. Kungys pripažino, jog pinigų šaltinio kol kas neturima, todėl ieškoma rėmėjų, siūloma prie pastato statybų, jo išlaikymo prisidėti ir rajono merijai.

Vieta tiktų memorialui

Į viešumą iškilus pranciškonų planams, pasipiktinimą išreiškė tiek paprasti kretingiškiai, tiek kiti istoriją gerbiantys žmonės.

Pasak J. Kanarsko, nugriovus senus garažus ant kalvelės šalia Šv. Antano rūmų turėtų būti įrengta kankinių pagerbimo vieta, bet jokiu būdu ne minias triukšmingo jaunimo pritrauksianti sporto salė.

Julius Kanarskas.

„Juk tą salę norima statyti vos už kelių žingsniai nuo senųjų Kretingos kapinių, jose kapus lanko daugybė žmonių, ten meldžiasi. Be to, kapinėse stovi Tiškevičių šeimos koplyčia. Juk ir Lurdas šalia. Kitas dalykas - jei salėje tilps 500 žmonių, kur stovės jų automobiliai? Suvažiavę stebėti kokių nors varžybų žmonės užkimš visas gatveles prie kapinių. Tai kažkoks absurdas... Yra liudijimų, kad ta kalva buvo kankinimų kieme, mes net nežinome, ką slepia žemė po ja“, - teigė istorikas.

Kretingiškis priminė, kad negalima kartoti tokių klaidų, kaip buvusios žydų sinagogos vietoje pastatytas didžiulis viešbutis „Mėguva“, kuris dabar virtęs vaiduokliu.

„Gerai, kad nugriovė tuos garažus. Dabar ten atsivėrė graži panorama, nuo kalvelės matyti gimnazijos tvenkinys, seniausia miesto mokykla, vienuolyno, bažnyčios, senojo vandens malūno ansamblis. Ta vieta turi ženklinti Šv. Antano rūmų rūsiuose sovietų ir vokiečių budelių kalintų ir nukankintų, ištremtų, nužudytų žmonių atmintį. Galima būtų įrengti memorialinę sienelę su vardais, pavardėmis. Tuose rūsiuose kalėjo įvairių tautybių žmonės“, - pasakojo J. Kanarskas.

Kitas dalykas - prieš imantis kokių nors statybos darbų turėtų būti atlikti išsamūs archeologiniai, istoriniai tyrimai. Apie juos salės statytojai nė neužsimena.

Specialistai apstulbę

Šiemet senosiose kapinėse greta Šv. Antano rūmų koplyčioje radus grafų Tiškevičių palaikus, Kretingos muziejus puoselėja planus visuomenei pritaikyti ir pačią neogotikinę koplyčią.

„Norime ją restauruoti, perkelti į koplyčios rūsį grafų sarkofagus, o pačioje koplyčioje rengti kamerinės muzikos vakarus. Pabandykime įsivaizduoti: koplyčioje skamba klasikinė muzika, o už šimto metrų modernioje sporto salėje bumbsi kamuoliai, rėkia sirgaliai, vėliau jie triukšmaudami išeina į lauką, pypsi mašinų signalai. Klaidų, kai Kretingoje išdarkytos istorinės vietos, jau pridaryta, todėl jų nebereikėtų kartoti“, - LŽ sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Jos manymu, kalvelė, ant kurios vienuoliai mato sporto salę, turėtų būti panaudota rekreacijai, turizmui ir istorinei atminčiai pagerbti.

„Ta kalva su Antrojo pasaulinio karo aukų memorialu tik papildytų esamą kultūrinį ir istorinį ansamblį, besidriekiantį prie Vilniaus gatvės. Juk ir pačiuose Šv. Antano rūmuose svarstoma įsteigti muziejų, parodyti lankytojams rūsius, kur buvo kalinami žmonės. Reikia labai aiškiai ir garsiai pasakyti, kad sporto salei vienuolių siūloma vieta netinka, jai reikia ieškoti kitų alternatyvų ir tą kalvelę palikti ramybėje“, - teigė V. Kanapkienė.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ sakė, kad į paveldosaugininkus net nebuvo kreiptasi dėl jokių statybos darbų, apie parengtą vizualizaciją ir architektūrinius sprendinius jis išgirdo pirmą kartą.

„Labai keista. Nesame derinę jokių statybos planų. Pirmiausia reikia kelti klausimą, ar apskritai toje paveldosauginėje teritorijoje gali būti statomas modernus, visiškai su aplinka nederantis pastatas. Kitas dalykas - privalomi archeologiniai, istoriniai tyrimai. Tiesiog neįtikima, kad apeinant šiuos niuansus jau rodoma salės vizualizacija, jos koncepcija Kretingos rajono vadovams, prašoma skirti lėšų. Net patikėti sunku, kad taip vyksta“, - kalbėjo jis.

Planuojamos statyti sporto salės vizualizacija.

Meras - santūrus

Kretingos rajono merijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Ina Sviderskienė LŽ patikino, kad nėra išduoti jokie leidimai statyti salę.

„Tai - tik norai ir vizualizacijos. Nežinau, kodėl tai viešai rodoma neatlikus visų derinimo procedūrų. Pirmas dalykas, tas sklypas yra valstybinėje žemėje, tad norint ką nors jame statyti reikia tą sklypą valdyti. Pranciškonai to sklypo nevaldo. Antra, prieš imantis kokių nors statybos veiksmų privaloma gauti paveldosaugininkų suderintą pažymą, nes ta kalvelė yra valstybės saugomo kultūros paminklo dalis. Ten privalės būti atliekami archeologiniai tyrimai, jei apskritai bus leista statyti. Teoriškai statyba ten galima, nes sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje“, - dėstė specialistė.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika santūriai vertino vienuolių planus istorinės atminties vietoje statyti sporto salę.

„Merija kol kas tik leido nugriauti garažus. Tas sklypas yra valstybinis, pranciškonai nori jį prijungti prie jau valdomo šalia Šv. Antano rūmų. Ar toje vietoje tikrai tikslinga statyti sporto salę, yra labai atviras klausimas. Kad naujos salės pranciškonų gimnazijai reikia, neabejoja niekas, tačiau ar jai vieta ant tos kalvelės kapinių pašonėje?“ - svarstė jis.

Meras tikino kviesiantis diskutuoti A. Kungį, Pranciškonų gimnazijos vadovybę ir siūlysiantis svarstyti alternatyvas.

„Gal tikslingiau renovuoti jau esamą salę, gal prie jos pristatyti naują priestatą, gal išnaudoti sklypą prie mokyklos stadiono. Aš tikrai nebedu pirštu į tą kalvelę ir nesakau, kad tik ten gali būti pastatyta nauja sporto salė. Sėsime prie stalo ir kalbėsimės“, - teigė jis.

Image removed.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder