Dėl Rusnaitės upės žiotyse besikaupiančių nešmenų pramoginiams ir žvejybos įmonių laivams kasmet tampa vis sudėtingiau trumpiausiu keliu išplaukti į Kuršių marias. Todėl dažnai, ypač karštymečiu, kai upė nusenka, jie priversti plaukti aplinkiniu ir žymiai ilgesniu keliu – Atmatos upe. Dėl to ne tik gaištamas laikas, bet ir padidėja degalų sąnaudos, o turistai netenka galimybės pasigrožėti vienu vaizdingiausių Nemuno deltos vandens kelių Pakalnės ir Rusnaitės upėmis.
Neoficialiomis žiniomis, Susisiekimo ministerija sutiktų finansuoti Rusnaitės žiočių valymą nuo sąnašų. Tačiau ministras Eligijus Masiulis iki šio antradienio dar nebuvo gavęs Šilutės r. savivaldybės prašymo įtraukti Pakalnės ir Rusnaitės upes į vidaus vandens kelių sąrašą, kad Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija galėtų imtis darbo.
Žiotys valytos prieš 12 metų
Sovietmečiu buvo reguliariai gilinamos visos pagrindinės Nemuno deltos upės. Anot Rusnės salos žvejybos verslininkų, kiekvienais metais būdavo pagilinama po vieną upę – vienais metais gilindavo Atmatą, kitais – Pakalnę – Rusnaitę, trečiais – Skirvytę. Todėl laivai be vargo išplaukdavo į Kuršių marias. Tačiau vėliau Pakalnės ir Rusnaitės upės buvo išbrauktos iš vidaus vandens kelių sąrašo…
Pastarąjį kartą Rusnaitės vaga ir žiotys buvo išvalytos 1999 metais, Šilutėje registruotai žuvininkystės įmonių asociacijai "Lampetra“ įgyvendinant iš ES fondų finansuojamą projektą, pagal kurį Pakalnės upėje, prie Nemuno deltos regioninio parko informacijos centro, buvo įrengta žvejų prieplauka.
Tačiau per 12 metų Rusnaitės žiotys vėl užsinešė sąnašomis. Ypač daug smėlio į jas buvo sunešta per šių metų ledonešį. Todėl nuslūgus vandeniui žiotyse susidariusias seklumas gali įveikti tik pačios mažiausios grimzlės valtys.
Valdžia sukruto
Iniciatyvos organizuoti Rusnaitės žiočių valymo darbus ėmėsi naujoji Šilutės rajono valdžia. Jos manymu, šios upės žiočių išvalymas būtų naudingas ne tik laivybai, bet ir žuvų migracijai, sumažėtų pavasarinių potvynių mastai.
Lygiai prieš mėnesį, birželio 13 d., Rusnėje buvo surengtas susitikimas su žvejybos įmonių vadovais ir vandens turizmo verslininkais, į kurį buvo pakviestas ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos Kelių skyriaus viršininkas Aurelijus Rimas.
Šilutiškiai valdžios vyrai tik iš pastarojo sužinojo, kad Pakalnės ir Rusnaitės upės jau seniai išbrauktos iš vidaus vandens kelių sąrašo, ir Vidaus vandens kelių direkcijai galvos dėl jų gylio neskauda. Todėl buvo nuspręsta siūlyti Šilutės rajono savivaldybės tarybai piimti sprendimą dėl vietinės reikšmės vidaus vandens kelio statuso suteikimo Pakalnės ir Rusnaitės upėms.
Kreipimąsi į Susisiekimo ministeriją dėl šių upių įtraukimo į vidaus vandens kelių sąrašą Taryba patvirtino birželio 30 d. posėdyje. Tačiau dėl užtrukusio kreipimosi teksto derinimo savivaldybėje E. Masiulis iki šio antradienio jo dar nebuvo gavęs.
Procedūra gali užtrukti
Naujų upių įtraukimo į vidaus vandens kelių sąrašą procedūra gali užtrukti, nes tai turės būti derinama su Aplinkos ministerija (AM). Pastaroji, anot AM viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės, savo poziciją šiuo klausimu žada pareikšti tik tuomet, kai sulauks argumentuotų motyvų, kodėl Pakalnės ir Rusnaitės upes reikėtų įtraukti į minėtąjį sąrašą, ir išnagrinėjusi galimą poveikį aplinkai, – ar tai neturės neigiamos įtakos upių ekosistemai.
Šiuo metu per Šilutės rajoną vingiuoja šeši vidaus vandenų keliai. Iš jų trys – Nemunas – Atmata, dalis Kuršių Marių (Atmatos žiotys–Klaipėda) ir Minija nuo žiočių iki Lankupių kaimo yra valstybinės reikšmės, likusieji – Skirvytės upė, Šyša nuo žiočių iki Šilutės uosto vartų ir dalis Kuršių marių (37–as navigacijos ženklas–Skirvytės žiotys) – vietinės reikšmės vandens keliai.
Pakalnės ir Rusnaitės upės įtrauktos į Nemuno deltos regioninio parko vandens turizmo kelių tinklą.
"Šilutės ETA žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą