Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės, buhalterinės apskaitos centralizavimo klausimas nėra naujas. Jis dar 2009-aisiais sulaukė politinio palaikymo. Be to, centralizuota apskaitos sistema uostamiestyje gyvavo ir prieš dešimtmetį. Teigiama, jog centralizuodama apskaitos sistemą savivaldybė siekia efektyvumo, optimizavimo ir modernizavimo. Šiuo metu apskaitos tvarkymas miestui atsieina labai brangiai, be to, savivaldybės administracija nesidžiaugia ir atliekamų darbų kokybe.
Apskaitos centralizavimo galimybėms išanalizuoti ir veiksmų planui parengti buvo sudaryta darbo grupė. Jos narė, Finansų ir turto departamento vyriausioji specialistė Daiva Drungilaitė teigė, jog ruošiant planą buvo analizuojamos daromos klaidos, atliekamų operacijų skaičius, galimybės lyginamos su kitomis savivaldybėmis, kuriose jau įdiegta centralizuota sistema. Buvo tartasi ir su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovais bei buhalteriais. Išsiaiškinta, jog vienas buhalteris, automatizavus sistemą, galėtų vykdyti keturių įstaigų apskaitą.
Biudžetinėse įstaigose šiuo metu yra 194 buhalterių etatai. Dauguma buhalterių dirba daugiau kaip vienu etatu. Metinė apskaita savivaldybei kainuoja apie 6 mln. litų. Perėjus prie centralizuotos sistemos liktų 46 darbuotojų etatai. Šie buhalteriai, atrinkti konkurso būdu, pereitų dirbti į savivaldybės administraciją. Tokiu būdu būtų galima sutaupyti per 4 mln. litų. Tiesa, svarstomas ir kitas variantas. Įstaigos prašo bent jau pradžioje palikti jose po 0,5 etato dirbantį buhalterį. Tokiu atveju būtų sutaupyta apie 3,2 mln. litų.
"Dar vienas dalykas - kontrolė. Jos tikrai nepakanka. Pagal įstatymus biudžetinė įstaiga turėtų būti vienaip ar kitaip patikrinta bent kartą per trejus metus. Išanalizavus situaciją Klaipėdoje paaiškėjo, jog 31 proc. įstaigų per šešerius metus nesulaukė nė vieno patikrinimo. Reikėtų gerokai didinti kontrolierių skaičių, tačiau sistemos centralizavimas padėtų to išvengti", - sakė A. Finansų ir turto departamento direktorė.
Pasak A. Špučienės, atlikus analizę paaiškėjo dar ir tai, jog daugiau kaip pusė biudžetinių įstaigų vadovų yra priešpensijinio amžiaus, todėl jiems be kasmetinių tobulinimųsi sunku susigaudyti buhalterinėje apskaitoje, o būtent vadovai ir yra atsakingieji asmenys. Centralizavus sistemą liūto dalį atsakomybės perimtų savivaldybės administracija.
46 darbuotojams perėjus dirbti į savivaldybės administraciją, be darbo liktų apie 40 proc. buhalterių. Preliminariai skaičiuojama, jog išeitinėms kompensacijoms prireiktų apie 1,1 mln. litų.
Jei apskaitos centralizavimo planas sulauktų politikų palaikymo, pasirengimas užtruktų visus metus. Prie centralizuotos sistemos būtų pereita 2014-ųjų sausį.
Ketvirtadienį šis klausimas bus svarstomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijoje. Miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, jokie sprendimai nebus priimti, tebus pasirinkta galima kryptis. Jo manymu, klausimas dar sukels daug diskusijų, todėl reikia viską gerai apsvarstyti.
Tiek miesto meras, tiek Finansų ir turto departamento atstovai tikino, jog apskaitos centralizavimas jokiais būdais nepanaikins įstaigų finansinio savarankiškumo, mat to baiminasi įstaigų vadovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą