Uostamiesčio valdžia yra linkusi tokią iniciatyvą perleisti privatiems namų administratoriams, nors šie tik traukia pečiais ir konstatuoja, jog tai - politinis klausimas.
Kiekviena - vis kitaip
Vadinamoji senoji daugiabučių atnaujinimo programa startavo 2004 m. Tada valstybė užsimojo kompensuoti pusę renovacijos sąnaudų. Pagal ją Klaipėdoje jau renovuota daugiau kaip 50 daugiabučių. Su pasaulinės ekonominės krizės padariniais pradėjusi kovoti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taupymo politiką pritaikė ir renovacijos programai - paramą buvo sumažinusi iki 15 proc. Tad renovacija kriziniu laikotarpiu praktiškai sustojo, nepaisant vėliau sekusių įvairiausių kosmetinių bandymų ją reanimuoti.
Pastaruoju metu pasipylė pranešimai, kad renovacijos procesą imsis judinti savivaldybės. Spalio pabaigoje pranešta, kad Druskininkų savivaldybė pradeda bandomąjį daugiabučių namų atnaujinimo projektą. Per porą metų ši savivaldybė, jeigu būstų renovacijai pritars gyventojai, planuoja renovuoti daugiau nei pustrečio šimto kurorto daugiabučių. Druskininkų valdžia savo lėšomis apsiėmė parengti kiekvieno namo investicinius planus, kitus techninius dokumentus rengs Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA). Gyventojams esą liks nuspręsti, ar jie sutinka dengti 70 proc. renovavimo darbų.
Ignalinos rajono savivaldybė skelbia, jog yra pasirengusi iki 2013 m. pabaigos atnaujinti 53 daugiabučius. Pasirinkti daugiausiai šilumos energijos suvartojantys daugiabučiai Ignalinoje, Dūkšto miestelyje ir Vidiškių kaime. Skaičiuojama, kad jų atnaujinimas iš viso kainuos 33,9 mln. Lt. Savivaldybės įmonė "Ignalinos butų ūkis" atrinko ir parengė tiems daugiabučiams energinio naudingumo sertifikatus bei investicijų planus. Šį mėnesį planuojama pirkti rangos techninių darbų projektus, o realius atnaujinimo darbus pradėti pavasarį. Čia skaičiuojama, kad parama gyventojams sudarys apie 50 proc. visų renovacijos išlaidų (pasiekus reikalaujamą energinio efektyvumo klasę valstybės JESSICA programa teikia 30 proc. kompensacijos, papildomai 15 proc. bus kompensuojama iš Ignalinos elektrinės uždarymo fondo ir dar prisideda valstybės kompensacija už dokumentų rengimą).
Panašūs kompleksinio daugiabučių namų atnaujinimo projektai numatyti ir Visagine bei Zarasuose, Trakuose.
Kretingoje planuojama įgyvendinti tokį modelį, kai sprendimą dėl renovavimo turės priimti ne gyventojai, bet savivaldybė ar jos įgaliota įmonė. Renovacijai išleisti pinigai turės būti grąžinami per 10-14 metų. Paskolos būtų grąžinamos gyventojų sutaupytomis už šilumos energiją lėšomis.
"Tarkime, gyventojas dabar per mėnesį už šildymą moka 100 litų, po renovacijos jis turėtų mokėti 45 litus, bet mokės 95. Tie sutaupytieji 50 litų būtų pervedami į investavusiojo į renovaciją sąskaitą. Taip mes norime renovuoti bent Topolio mikrorajoną, kuriame yra apie 30 namų", - aiškina Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.
Pasak jo, dėl paties modelio, ar skolins savivaldybė, ar jos įmonė, dar galutinai nėra apsispręsta. Kol kas naują programą bandoma pristatyti vieno namo pavyzdžiu pateikiant visus apskaičiavimus ir tikimasi, kad šiai idėjai pritars ir Kretingos gyventojai, ir politikai.
"Mūsų tikslas - dabar pasiruošti energetinį planą, kad savivaldybė iš karto galėtų startuoti, kai tik bus patvirtinta Vyriausybės programa, kad kretingiškiai būtų vieni iš pirmųjų. Ką laimėtų gyventojai? Jie neturėtų įsipareigojimų bankams, būtų taupomi jų pinigai ir pakiltų jų gyvenamojo būsto vertė", - sakė V. Domarkas.
Iki šiol Kretingoje yra renovuotas tik vienas daugiabutis.
Klaipėda - ne paskutinė
Pasak BUPA specialisto Eugenijaus Šimonio, palyginti su pernai, šiemet Klaipėdoje daugiabučių atnaujinimo srityje žengtas didelis žingsnis į priekį. Tam, be abejo, įtakos turėjo tai, kad padidinta valstybės parama nuo 15 iki 30 proc.
E. Šimonio manymu, Klaipėda daugiabučių atnaujinimo atžvilgiu šalyje yra arčiau pirmaujančiųjų miestų.
LYDERIS. Daugiabučių renovavimo srityje uostamiestyje pirmauja Miško kvartalas. Manoma, jog greitai jame bus atnaujintas jau kas antras namas. Vien tik šiemet šiame kvartale buvo šiltinamos keturių namų sienos, netrukus čia bus pradėti atnaujinti dar 5-6 namai.
Daugiabučių renovavimo srityje uostamiestyje pirmauja Miško kvartalas. Sakoma, jog greitai jame bus atnaujintas jau kas antras namas. Vien tik šiemet šiame kvartale buvo šiltinamos keturių namų sienos, netrukus čia bus pradėti atnaujinti dar 5-6 namai.
"Dauguma namų čia buvo kooperatiniai. Kadangi patys žmonės juos pirko, matyt, dėl to jaučia didesnę atsakomybę ir stengiasi prižiūrėti savo būstą", - svarstė E. Šimonis.
Pasirinko prasčiausią
Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas aiškina, kad uostamiesčio vadžia yra užsimojusi daryti tarp senamiesčio ir "Akropolio" esančio kvartalo renovaciją. Jo teigimu, vasarį Klaipėdos savivaldybė kartu su BUPA jau bus parengusi visų 120 to rajono namų tipinius techninius projektus. Kiekvienam namui liks pasidaryti tik investicinį projektą, kainuojantį apie 2 tūkst. litų. Tokias išlaidas 100 proc. kompensuoja valstybė.
Minėtas kvartalas, mero patarėjo teigimu, pasirinktas todėl, kad šiuo metu jis yra vienas iš prasčiausių. Per septynerius ateinančius metus į jo socialinę infrastruktūrą planuojama investuoti 150 mln. Lt. Tačiau savivaldybė esą negali investuoti pinigų į privačius būstus, todėl skatina gyventojus parodyti iniciatyvą, susitvarkyti namus, o valdžia vėliau prisidės prie namų aplinkos sutvarkymo.
S. Gentvilas mano, kad klaipėdiečiams trūksta suvokimo, jog namo renovacija gali duoti naudos, o rizika iš esmės yra minimali. Be to, jie esą pamiršta, kad taip gali padidinti savo turto vertę.
"Žmonėms reikėtų peržengti tą fobiją. Tai yra kontroliuojamas procesas. Fondai finansuoja daugiabučių renovaciją, tad irgi kontroliuoja, be to, kainas galima palyginti su panašiais daugiabučiais. Gyventojai turi suvokti, kad gali pasigerinti savo turto vertę už svetimus pinigus. Dabar sistema yra gana gera, gali būti ir normalios kainos, ir normali priežiūra. Tačiau Lietuvoje apskritai stebimas didelis žmonių nepasitikėjimas, pradedantis kenkti netgi geriems dalykams", - sakė mero patarėjas.
Ar administratoriai tikrai ryšis?
"Renovacija priklauso nuo pačių žmonių, valstybė čia mažai ką gali padaryti. Ji jau įsitikino, kad pati nesugeba, tad dabar bando suinteresuoti savivaldybes. Tačiau priversti gyventojus atnaujinti namus negali nė viena savivaldybė, be jų parašų procesas nejudės", - mano S. Gentvilas.
Anot jo, bet koks namų administratorius gali paimti paskolą iš banko ir atsiimti tas lėšas iš gyventojų per sutaupytus namų šildymo kaštus. Jei Kretingoje tuo gali užsiimti savivaldybės įmonė, Klaipėdoje tokių įmonių nėra, uostamiestyje namus administruoja privačios bendrovės. Pasak S. Gentvilo, Klaipėdos gyventojai gali tą patį daryti su privačiais administratoriais.
Tačiau daugiausia daugiabučių Klaipėdoje administruojančios UAB "Mano būstas" atstovai, paklausti, ar gali ryžtis tokiam žingsniui, atsakė, kad jie yra privati įmonė, o tokie klausimai "apima politinius sprendimus".
Naujos valdžios vizija
Premjeras Algirdas Butkevičius lapkričio pabaigoje tvirtino, kad naujas namų renovavimo etapas prasidės jau kitų metų pavasarį.
Socialdemokratų parengtoje Nacionalinėje energinio efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad pagal naują renovacijos modelį investicijų projektų įgyvendinimui reikalingomis lėšomis rūpinsis savivaldybė per paskirtą programos įgyvendinimo administratorių, o ne būsto savininkai, kaip iki šiol. Renovuoto būsto savininkai gautų dvi sąskaitas - vieną už faktiškai sunaudotą šilumos energiją, kuri jau bus sumažėjusi, o antroje būtų įmoka už padarytą investiciją. Teigiama, kad bendra sąskaitų suma neviršytų trejų metų šilumos sąnaudų vidurkio.
Žadama, kad investicijos grąžinimo laikotarpį bei įmokos dydį gyventojai galės pasirinkti patys (jis turės būti ne ilgesnis už numatytą programoje - vidutiniškai 10-14 metų). Tad tie gyventojai, kurie gali visiškai ar iš dalies atsiskaityti už padarytą investiciją iš karto, gaus tik vieną sąskaitą - už suvartojamą energiją.
Teigiama, kad atrinkus neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus jiems bus parengti energinį efektyvumą didinantys investicijų projektai. Jų įgyvendinimas vyks ne tik atskiruose namuose, bet ir tam tikromis grupėmis ar kvartalais. Įgyvendinamų projektų rangos darbų pirkimais, jų įgyvendinimo kokybe bei būsimais rezultatais esą taip pat rūpinsis savivaldybė arba jos paskirtas programos įgyvendinimo administratorius.
Kartu skelbiama, kad nesiruošiama naikinti ir dabartinės renovavimo programos - tai reiškia, kad jeigu namo gyventojai nenori laukti, kol savivaldybė parengs programą ir pradės renovavimo darbus, jie gali skolintis iš banko ir pradėti savo namo renovaciją.
Beje, panašų modelį, kai namas renovuojamas priverstinai, o gyventojai vėliau gauna dvi sąskaitas, kurių suma būtų ne didesnė nei iki tol mokėta už šildymą, dar 2008-ųjų vasarą tuometiniam premjerui buvo pasiūlęs ekonomistas Raimondas Kuodis.
Kai kurie praėjusios kadencijos parlamentarai siūlė priverstinai atnaujinti daugiabučius ir keisti Šilumos ūkio įstatymą, tačiau Vyriausybė pataisas atmetė. Savivaldybėms siūlyta suteikti įgaliojimus privalomai įpareigoti renovuoti namus, kuriuose buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma.
"Nereikia permesti vien savivaldai"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Norėčiau tikėti, kad darbą pradedanti naujoji Vyriausybė suvoks, jog daugiabučių renovavimas - ne sprintas, bet varginanti ir sudėtinga maratono distancija. Pirmiausia reikia tiksliai sudėlioti viso proceso gaires ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu. Turiu omenyje ir finansavimą, ir paraiškų dėl finansavimo tvarkos supaprastinimą, ir paskolos grąžinimo mechanizmo gerinimą.
Tai reikėtų padaryti kuo greičiau. Daugiabučių atnaujinimo problemą būtina spręsti bendromis jėgomis, o ne kieno nors sąskaita, nepermetant jos vien tik ant savivaldos pečių. Jeigu Seimas, Vyriausybė renovavimo viršūnėles paliktų sau, o karčias finansavimo šaknis atiduotų savivaldai, būtų labai nesąžininga. Energijos taupymas, kaštų už šilumą ir kitus energetinius išteklius mažinimas turėtų būti strateginis valstybės uždavinys. Daugiabučių renovavimas šiame procese yra pirmas ir, ko gero, pagrindinis vaistas, nors, žinoma, ne vienintelis.
Skaičiai
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra daugiau nei 38 tūkst. daugiabučių, kuriuose gyvena beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Didžioji daugiabučių dalis pastatyta iki 1993 metų, tad šiuose namuose nuolat brangstanti šilumos energija vartojama neefektyviai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą