Klaipėda kviečiama į Užgavėnes

Sekmadienį Klaipėdos senamiestyje bus švenčiamos Užgavėnės.

14 val. prie Neringos skulptūros (tarp Kūlių Vartų g. ir Taikos pr.) vyks masinis persirengėlių pasimatymas, kuris vėliau peraugs į triukšmingą eiseną. Pėsti ir važiuoti užgavėniautojai vinguriuos Tiltų, Didžiąja Vandens, Vežėjų, Daržų gatvėmis į Etnokultūros centro kiemus, kur vyks spalvingiausia žiemos šventė.

Užgavėnių nuotaiką kurs kapelija "Sutaras" (Vilnius), folkloro ansambliai iš Klaipėdos ir Kulių bei nuotaikingai užsigavėti nusiteikę klaipėdiečiai.

Žadama, jog Etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4) siautės čigonai, žydai ir ubagai, vyks velnių ir raganų baidynės, žirgų lenktynės, gervių peštynės, meškų maurojimas, blynų vartaliojimas, šiupinio maišymas, Lašininio kapituliacija, Kanapinio inauguracija. Šventės kulminacija - pamėklės sudeginimas, kuomet, pasak šventės rengėjų, kartu su More sudegs visos negerovės, bėdos, rūpesčiai.

"Apsivalę, kitos kokybės gyvenimui suteikę, naujiems darbams nusiteikę visi šoks kaip pašėlę ir "šposys". Jokių surūgėlių ir piktuolių nė kvapo neliks. Kas Užgavėnių nešvenčia, tiems metai gali būti nuostolingi, nelinksmi - buvo įsitikinę mūsų senoliai. Tai juk rimtas argumentas užsidėti kaukę ir ateiti švęsti Užgavėnių", - ragina organizatoriai.

Beje, šių metų Užgavėnių šiupinys susigrąžina seną labdaros tradiciją. Šventės organizatorius Klaipėdos etnokultūros centras bei labdaros ir paramos fondas "Bėdų turgus" kviečia paaukoti, ragaujant tradicinio lietuvininkų patiekalo. Aukų dėžutes bus galima rasti tradicinio gardėsio pardavimo vietoje - Etnokultūros centro kieme (Vežėjų g. 4). Surinktos aukos bus skiriamos Klaipėdos šviesuomenės idėjoms paremti.

Užgavėnių istorija

Užgavėnės - viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Tai žiemos palydos ir pavasario žadinimas. Užgavėnių persirengėlių tradicija gyvybingiausia Žemaitijoje, o Klaipėdos krašte ši tradicija labiausiai nunyko. Taip nutiko todėl, kad Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, švenčių šventimas buvo reglamentuojamas karalių norminiais potvarkiais. Vienu tokiu norminiu potvarkiu XVII a. buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos. Dėl šios priežasties Klaipėdos krašte atsirado nauja tradicija - kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur iškilmingai skanaudavo šiupinį, aptardavo praėjusią žiemą, artėjančius pavasario rūpesčius. Tarpukario Klaipėdoje Šiupinio vakarai jau turėjo labdaros renginių spalvą. Jie buvo rengiami "Viktorijos" viešbutyje, Šaulių namuose. Į Šiupinio vakarus susirinkdavo miesto aukštuomenė. Dalyvauti šiame metų renginyje bei aukoti būdavo garbė. Susirinkusieji skanaudavo šiupinio, dainuodavo, šokdavo, žiūrėdavo parengtą meninę programą. Surinktos lėšos būdavo skiriamos šalpai ar kitiems reikalams.