Klaipėdos poilsio parko vizijoje - labirintai

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!"(asociacija "Aš Klaipėdai") ir Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros darbuotojai džiaugėsi, jog apklausoje "Dovanok Klaipėdai savo parko viziją" itin aktyviai dalyvavo miestelėnai. Vietoje planuotų 600-1000 anketų per dvi savaites surinkta 1 333. Miesto visuomenė pareiškė savo nuomonę, kokių atrakcijų reikėtų parkui: kreivų veidrodžių kambario, apžvalgos rato, fontano, žiemos čiuožyklos ir panašiai.

Konferencijos metu susirinkusieji pamatė prieš dvidešimt metų fotomenininko Liudo Dambrausko sukurtą filmuką apie nuostabias akimirkas Klaipėdos kultūros ir poilsio parke, taip pat klaipėdiečių dovanotas senas parko nuotraukas. Pristatyta apie parko istoriją rengiama knyga. Juk čia sovietmečiu buvo surengta aibė gražių švenčių ir talkų.

O šiemet parke vyko Vaikystės šventė, jūros šventė "Menų jūra Klaipėdos parke", Mokslo ir žinių šventė. Miestelėnai dar kartą įrodė, kad myli savo parką ir laukia jo atgimstant naujam gyvenimui.

Parkui - beveik 200 metų

Istorinių knygų leidėjas, Klaipėdos krašto praeities žinovas Kęstutis Demereckas pasakojo prieškarinę parko istoriją, siekiančią du šimtus metų.

Pagal 1822 m. sausio 7 d. Prūsijos karaliaus Friedrycho Vilhelmo I įsaką, miestui buvo atiduotas 479 margų Melnragės žemės plotas išilgai pajūrio už švyturio. Mat XVIII a. iškritus mišką tas plotas buvo smėlio dykynė be medelio. Pirklių gildija norėjo apsaugoti Klaipėdos įplauką nuo smėlio pustymo, taip pat ir laivybą, ir jau 1830 metais miesto smėlynai prie švyturio iki pakrantės kalvos Olandų kepurė buvo apsodinami įvairiais medžiais, daugiausia pušys, daugybė žmonių turėjo darbo.

Miesto taryboje atsakingu už Plantaciją buvo paskirtas Karlas Šojus, o plantacijos inspektoriumi - Johanas Riechertas. Nuo šiam pastatyto paminklo buvo nutiestas pasivaikščiojimams skirtas kelias iki švyturio. Vėliau buvo įrengtas Plantacijos fortas, per parką nutiesta geležinkelio linija, o 1897 m. parke pastatyta Raupsuotųjų ligoninė. Nuo 1904 iki 1934 metų į parką minias žmonių veždavo tramvajus, vėliau miestelėnai prieš tai protestavo, esą, tramvajaus džeržgesys trukdo klausytis radijo imtuvų.

Vėliau parke įrengtas stadionas, 1933 m. pastatytas paminklas žuvusiems I Pasauliniame kare, o po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė miesto atrakcionų parkas - vienas gražiausių tarybinės tikrovės atspindžių.

Vizijoje - keturios parko zonos

Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros magistrantė Eglė Urbonavičiūtė parengė bakalauro darbą - XXI amžiaus parko viziją. Svarbiausias kraštovaizdžio architektės tikslas buvo, kad parke gerai jaustųsi bet kokio amžiaus ir poreikio žmonės.

Remiantis jos vizija, Herkaus Manto gatvėje iškils tiltas, jungiantis universitetą su parku. Parko įėjimas galėtų virsti susitikimų vieta. Parkas būtų suskirstytas į keturias zonas: sporto, atraktyviąją, miško ir labirinto. Labirintai mėgstami visame pasaulyje, o mūsų parko labirintas būtų be galo įdomus, patrauklus, su fontanu, apžvalgos nameliu ir vandens pramogoms vaikams.

Tai, jog atsigaus žalieji miesto plaučiai, kiek įmanoma atsižvelgiant į anketose išsakytas mintis, pažadėjo konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Benas Šimkus.