Kretingos dvare - reveransas lietuviškam romansui
Kretingos dvare - reveransas lietuviškam romansui

Ilgametė Kretingos muziejaus bičiulė aktorė režisierė Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, pažintį su Kretinga ir grafų Tiškevičių joje tvyrojusia dvaro kultūra pradėjusi prieš 16 metų, ir nuo tol kone kasmet meninėmis programomis prisidedanti prie jos puoselėjimo, šiųmetiniame Dvaro menų festivalyje nusilenks, jos žodžiais, nepelnytai primirštam lietuviškam romansui.

Dovanos Kaunui ir Lietuvai

„Svajoju į Kretingos dvaro menų festivalį įsilieti nuostabiai žaižaruojančia muzikine teatrine impresija „Lietuviškų romansų vainikas“, kurią atliksime išvien su pianiste Edita Zizaite ir soliste Giedre Zeicaite. Joje nuskambės prieškario Kaune liejęsi, bet šiandieną nutilę romansai. Pamiršti todėl, kad neįtraukti į meno mokyklų programas. O man norisi juos prikelti iš užmaršties, kad jie naujai suskambėtų žmonėms“, – V. Kochanskytė sakė, jog kretingiškiai lietuviškų romansų programą išgirs vieni pirmųjų šalyje.

Virginija Kochanskytė – Kretingos dvarų meno festivalio vedėja Grafienė.

Aktorė sakė esanti dėkinga likimui, kad gimė Kaune – laikinojoje sostinėje, kur ją ugdė ir lavino prieškario inteligentai, žmonės, negalėję apie tai garsiai kalbėti, tačiau puoselėję lietuvybę, jos menus, kultūrą ir labai ilgėjęsi prarastos laisvės.

Todėl, sakė V. Kochanskytė, naujoji programa, kurią išgirs kretingiškiai, yra tarsi jos nusilenkimas tiems žmonėms, gimtajam Kaunui bei visai Lietuvai, kuri šiemet švenčia valstybingumo100-metį. Kaip ir jos vyro, klaipėdiečio skulptoriaus, žemaičio nuo Telšių, Arūno Sakalausko prieš savaitę įteikta dovana Lietuvai – Vyčio skulptūra, didingai iškilusi prie Kauno pilies.

„Aš didžiuojuosi savo vyru, nes jis ne deklaratyviai, o ramiai padarė tai, ką jautė esant būtina – jis neleido Lietuvos valstybės simbolio Vyčio nutrenkti bet kur, o iškėlė jį Kauno miesto centre, prie pilies, menančios Lietuvos didžiavyrių laikus, kur suteka didžiosios mūsų upės – Neris ir Nemunas“, – menininkė teigė, jog skulptūrą A. Sakalauskas sukūrė per 5 mėnesius, kai jos atsisakė vilniečiai, ir kurti pakvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nusipiešė gyvą didikų paveikslą

Aktorė atviravo, jog ją visuomet traukė literatūra, menas, teatras, muzika bei erdvės, kuriose visa tai gyvena. Taip pat ir žmonės, kurie dirba muziejuose, bibliotekose, – jie prisipildę to, ką daro ir dalijasi, patraukliai perteikdami savojo krašto istoriją, jo kūrybinį palikimą.

„Taip ir atkeliavau į Kretingą: pasiūliau muziejaus vadovei Vidai Kanapkienei surengti programą apie grafus Tiškevičius, ir ji išsyk tam pritarė. Ligi tol jau buvau parengusi keletą proginių meninių programų, skirtų Česlovui Milošui, Mykolui Kleopui Oginskiui, o man norėjosi giliau pažinti grafus Tiškevičius“, – prisiminė menininkė.

Tuomet, prisipažino ji, nebuvę gausu informacijos apie grafų Tiškevičių gyvenimą, jų veiklą. „Sužinojau, kad sukaupta per 600 dokumentų įvairiomis kalbomis, bet jie – archyvuose. Tuomet muziejininkai sutalkino pačia gyviausia medžiaga – amžininkų prisiminimais, iš kurių nusipiešiau gyvą rūmų menėse vaikščiojusių didikų paveikslus“, – pasakojo V. Kochanskytė, kuri norėtų šią programą atnaujinti ir išleisti kompaktine plokštele.

Aktorė sakė ligi šiol prisimenanti, kad dvaro kumečiai pas grafus gyvenę tarsi pupos užanty. „Tai, ką prašančiam įdedi į delną, sugrįžta atgalios. Taip atsitiko ir su paskutiniuoju grafu Aleksandru – karo pabaigoje jį, apleistą ir pamirštą, duona ir pienu šelpė tie patys kumečiai. Grafaitė Marija šelpė ir mokė varguolių vaikus, o ir pati gyvenimą vargingai užbaigė Sibire, kaip ir kiti tautiečiai“, – prisiminė pašnekovė.

Grafų gyvenimiškos linijos, jų likimų peripetijos gražiai susidėliojo į programą, kurią V. Kochanskytė atliko išvien su aktoriumi Petru Venclova bei Kauno valstybinio muzikinio teatro solistėmis Rita Preikšaite ir Tomu Ladiga bei pianiste Rūta Blaškyte.

Apie poetą-kompozitorių-svajotoją

Menininkė jau atskleidė ir kitų metų kūrybinius planus – prieš 20 metų panorusi pažinti ligi tol mįsle jai buvusį poetą, „Tautiškos giesmės“ autorių Vincą Kudirką, parengė jam skirtą programą. Ir nuo tol, keliaudama po Lietuvą, vis pildė žinias apie šią iškilią asmenybę, – taip išvien su ansambliu „Musica Libera“ ir solistu Liudu Mikalausku gimė programa „Žmogus misterija. Dedikacija Vincui Kudirkai“.

„Nuo vaikystės mokėjau V. Kudirkos eilėraščių, bet visiškai nesuvokiau jo asmenybės. Jis buvo idealistas, ir aš suvokiau, jog tam, kad suprasčiau jį, aš privalau kalbėtis su jaunais žmonėmis. Aplankiau 6 gimnazijas, ir po paskutinio pokalbio su mokiniais ta programa tarsi išsprogo manyje, išsiskleidė lyg žiedas“, – kalbėjo aktorė, patikindama, jog netgi poeto gimtajame Vilkaviškyje, išgirdę jos mintis, pasakė, jog manė viską žinoję apie savo iškilųjų kraštietį poetą-kompozitorių-svajotoją, o pasirodė jo visai nepažinę.

Su įvairiomis teminėmis programomis, kuriose prisimenamos įžymios asmenybės, po nepriklausomą Lietuvą važinėjanti V. Kochanskytė sakė matanti, jog mūsų tautos troškulys pažinti savo istoriją jos tūkstantmečio apvalkale, yra toks didžiulis, kad nuolat yra kviečiama į miestų ir miestelių muziejus, bibliotekas, kitas viešąsias erdves.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder