Kretingos verslas sunerimo dėl ketinimų keisti prekybos alkoholiu tvarką

Rajono verslininkai su nerimu laukia Vyriausybės bei Seimo apsisprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų. Ypač baiminamasi, kad drastiški pokyčiai, susiję su specializuotų alkoholio parduotuvių įvedimu, ne tik neprisidės prie valdžios atstovų siekio kovoti su alkoholizmu Lietuvoje, bet paskatins nelegalią, šešėlinę prekybą.

Į susitikimą su Savivaldybės meru J. Mažeika ir administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku atvykę verslininkai vieningai teigė, kad nerimauti yra dėl ko. Anot jų, valdžios atstovų nuostata imtis priemonių sveikesniam gyvenimo būdui skatinti sveikintina, tačiau kategoriškai nepritaria planams kurti specializuotas alkoholio parduotuves: „Kiek sumažėjo girtų vairuotojų keliuose po to, kai buvo uždrausta prekyba alkoholiu degalinėse? Ar po tokio draudimo skaudžių nelaimių, kurias sukelia neblaivūs už vairo sėdę asmenys, mažiau?“, – piktinosi verslininkai.

Jų teigimu, tai, kad nemaža dalis Lietuvos visuomenės perka ir vartoja alkoholinius gėrimus, yra ne priežastis, o gerokai gilesnės problemos, susijusios su visuomenės nuolat patiriama įtampa dėl rytojaus, socialine atskirtimi ir skurdu, pasekmė. Verslininkų manymu, centrinė valdžia, planuodama naujus alkoholio prekybos suvaržymus, problemą bando spręsti „ne nuo to galo“.

„Siūlydami steigti specializuotas alkoholio parduotuves, valdžios atstovai iš esmės siekia perskirstyti mažmeninės prekybos rinką. Tokiu atveju smulkųjį ir vidutinį verslą galutinai išstumtų stambieji prekybininkai, o šalia jų kerotų nelegalių gėrimų gamintojai ir perpardavinėtojai, be to, pigesnis alkoholis būtų atvežamas iš kaimyninių šalių, Lenkijos ir Latvijos, taip valstybė negautų jokių pajamų“, – savo argumentus dėstė verslininkai, atkreipę dėmesį į tai, kad draudimas prekiauti alkoholiu mažesnėse parduotuvės eliminuotų reikšmingą jų apyvartos dalį. Smulkieji verslininkai nebūtų pajėgūs konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, nes negalėtų išsilaikyti vien tik iš prekybos maisto produktais. Tai gali paskatinti daugelį jų nutraukti vykdomą veiklą kaimiškosiose vietovėse, todėl nukentėtų ir senyvo amžiaus žmonės, kuriems šalia namų veikianti maisto prekių parduotuvė – vienintelis patogus būdas apsirūpinti būtiniausiais produktais.

Į merą kreipęsi rajono verslininkai mano, kad, siekiant mažinti alkoholio vartojimą šalyje, būtina platesnė diskusija įtraukiant įvairias visuomenės grupes, tarp jų – ir iš nutolusių Lietuvos regionų.

Sunerimę dėl alkoholiniams gėrimams numatytų prekybos suvaržymų, Kretingos rajono verslininkai merui perdavė aštuoniolikos smulkių ir vidutinių rajono įmonių atstovų pasirašytą kreipimąsi, kuriame išdėstyti jų argumentai ir pozicija.

Meras J. Mažeika smulkiuosius verslininkus patikino, kad jų kreipimąsi perduos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas inicijavusios valdančiosios daugumos atstovams, Seimo nariams Levutei Staniuvienei ir Antanui Vinkui, Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Po šio susitikimo, vasario 7 dieną, meras J. Mažeika gavo Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos kreipimąsi, kuriame, pažymint, kad specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių steigimas sukels akivaizdžiai daugiau neigiamų padarinių, negu duos naudos, prašoma visų Lietuvos merų susitikime su Ministru Pirmininku kelti klausimą dėl tokių parduotuvių steigimo galimų padarinių, poveikio vertinimo, atlikus kaštų ir naudos analizę, ir tik tada spręsti šios radikalios priemonės tinkamumą.