Kultūros fabrikas tampa besotis

Kultūros fabrikas tampa besotis

Grandiozinis buvusio Klaipėdos tabako fabriko virsmas į Kultūros fabriką iš miesto savivaldybės greičiausiai pareikalaus dar 2,6 mln. litų nenumatytų lėšų. Pradėjus rangos darbus paaiškėjo, jog tam tikros pastato dalys suprojektuotos ne taip, kaip turėtų būti.

Šiuo metu Kultūros fabriko rekonstrukcijos darbai, išskyrus naujo priestato dalies, nevyksta. Viso projekto realizavimui reikės papildomų darbų, kurie ir atsieis minėtus 2,6 mln. Lt. Su prašymu skirti šią sumą pinigų ketinama kreiptis į miesto Tarybą. Lėšoms gauti ketinama imti dar vieną papildomą paskolą.

Tiesa, miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai neskubėjo pritarti tokiam sprendimui. Jiems rūpėjo, kodėl savivaldybė turi mokėti už projektuotojų ar ekspertų padarytas klaidas rengiant ir patvirtinant techninį projektą. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė aiškino, jog šių pinigų skyrimas - geriausias variantas norint, kad grandiozinis projektas ir toliau būtų vykdomas.

"Mes einame susitarimo keliu. Norint eiti į priekį, nereikėtų pradėti procedūrinių ar teisminių veiksmų. Taryba, žinoma, gali nuspręsti įvairiai. Pavyzdžiui, viską sustabdyti, skelbti naujus konkursus. Tačiau noriu pabrėžti, jog dabartinė sutartis su projektuotojais mums yra labai palanki", - sakė A. Velykienė.

Tabako fabriko pavertimo Kultūros fabriku projekto 95 proc. lėšų finansuoja Europos Sąjunga. Tokia didelė finansavimo dalis gauta, nes projektą vykdo VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra. Iki šiol planuota, jog miesto savivaldybė turėtų prisidėti 5 proc. - t. y. 439 tūkst. Lt bei PVM - 1,84 mln. Lt - ir lėšomis, skirtomis vadinamosioms netinkamoms išlaidoms finansuoti - 363 tūkst. Lt.

2,6 mln. Lt šią sumą gerokai padidintų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder