VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai birželio pradžioje Juodkrantės girininkijoje užfiksavo lapus ir spyglius graužiančių vabzdžių kenkėjų - neporinio verpiko ir verpiko vienuolio - masinio dauginimosi židinio formavimąsi.
„Medžius be lapų ir spyglių paliekantys naktiniai drugiai verpikai yra Lietuvos miškuose natūraliai gyvenančių ir įprastų rūšių drugiai. Jų gausus padidėjimas miškuose pastebimas kas keletą metų. Dažniausiai gamtai pavyksta pačiai sureguliuoti kenkėjo populiaciją, tačiau kartais tenka įsikišti ir mums, miškininkams. Kadangi Kuršių nerija yra ypatingos svarbos gamtos kampelis, jam skiriame ypatingą dėmesį“, - sako Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už miškininkystę Valdas Vaičiūnas.
Apie Kuršių nerijoje pastebėtus pažeidimus informuota Valstybinė miškų tarnyba, kurios Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai artimiausiu metu pateiks rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Jeigu židiniai dėl parazitinių vabzdžių ir ligų neužges savaime, bus svarstoma galimybė panaudoti biologinį preparatą kenkėjams naikinti.
„Paskutinis didesnis neporinio verpiko antplūdis Neringoje fiksuotas prieš 10 metų. 2008-aisiais abiejų kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams apie 60 ha plote Tuomet miškininkams labai padėjo kitas parazitinis vabzdys - plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus. Tačiau vien gamtos savireguliacijos tada nepakako, prieš kenkėjus kovota ir iškabinus specialias verpikų gaudykles, kurios skleisdamos verpikų patelėms būdingo feromono kvapą privilioja ir gaudo šių drugių patinus. Šiemet beveik 30 ha plote pažeista iki pusės pušų ir beržų medžių, o vidutinis lajos pažeidimo laipsnis yra 40 proc.“, - sako Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Paulius Zolubas.
Neporinis verpikas ir verpikas vienuolis - naktiniai drugiai, kurių vikšrai graužia medžių lapus ir spyglius, jaunus viršūninius ūglius. Neporinis verpikas dažniausiai pažeidžia įvairius lapuočius, verpikas vienuolis - pušis ir egles. Kenkėjai pažeidžia įvairaus amžiaus medžius gegužės-liepos mėnesiais medynuose, augančiuose neturtingose sausose augavietėse. Pažeisti medžiai apsilpsta ir dėl to vėliau gali žūti.
„Šiais metais kol kas vyrauja sausi ir šilti orai, kurie labai palankūs drugiams daugintis, tad mūsų specialistai atidžiai stebi situaciją miškuose. Tikėtina, kad verpikų židiniai gali plėstis, bet turime nemenką patirtį kovojant su jais, tad didelių nuostolių patirti neturėtume“, - sako V. Vaičiūnas.
Susidarius palankioms gamtinėms sąlygoms, šių drugių skaičius gali greitai išaugti, mat šie drugiai turi gana nedaug natūralių priešų. Verpikų vikšrai apžėlę ilgais nuodingais plaukeliais, tad kiti plėšrūnai jų vengia, o iš paukščių jais minta tik varnėnai ir gegutės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą