Laistų gyventojai nebenori būti Klaipėdos našlaičiais

"Mums aiškina, kad mes neteisėtai pasistatėme namus. Bet palaukit, juk žmonės namus statė gavę leidimus", - teigia Laistų sodininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Praleika.

Pasak jo, visas Laistuose gyvenančių žmonių problemas išspręstų įrengta papildoma pervaža. Tada būtų antras išvažiavimo kelias, galėtų įvažiuoti visos mašinos bet kokiu oru. Tačiau AB "Lietuvos geležinkeliai" atsisako ją įrengti.

Kenčia potvynių metu

R. Praleikos teigimu, dabar, kai pakyla vanduo Smeltalės upėje, pro vienintelę išvažiavimą po geležinkelio tiltu niekas negali išvažiuoti. Potvynių metu protingesni žmonės palieka mašinas prie tilto ir eina pėsti namo per geležinkelį. Optimistai, tikintys, kad vanduo greitai atslūgs, važiuoja su mašinomis, o paskui nebegali išvažiuoti. Vien tik šiemet Smeltalės upė buvo patvinusi net keturis kartus.

[CITATA]

Bėda ta, kad per Smeltalės upę nutiestas geležinkelio tiltas nepritaikytas važiuoti pro jo apačią. Pasak R. Praleikos, tos trys arkos, kurias statė dar vokiečiai, padarytos tik dėl grožio. Anot jo, ir sovietmečio laikas jokia technika čia neįvažiuodavo, todėl kolūkis tą teritoriją atidavė geležinkelininkams. Šie čia įrengė sodus. Paskui žmonėms buvo leistą žemę išsipirkti, taip čia atsirado gyventojai.

"Pas mus niekas nevažiuoja"

Šiuo metu Laistuose gyvena 23 šeimos. Kai kurios jų turi ir mažų vaikų. Pasak bendrijos pirmininko, pusė jų - pensininkai, likę - jaunimas. Šiemet čia namus įsigijo dar trys naujos šeimos, vadinasi, gyventojų skaičius dar augs.

Pernai net du kartus prireikė kviesti greitąją, bet ji iki reikiamos vietos nevažiuoja. Į Laistus nevažiuoja ir ugniagesių mašinos. "Pas mus niekas nevažiuoja - nei gaisrinės, nei šiukšlių mašinos", - pasakojo bendrijos pirmininkas ir pasijuokė, kad Savivaldybės darbuotojai neturi fantazijos, nes gatvės Laistų soduose pavadintos Laistų pirmoji, antroji, trečioji, o anksčiau buvo ir Pušaitės, ir Beržų gatvės.

Pasak R. Praleikos, valdžios dėmesį atkreipti į problemą bandoma jau gal 10 metų. Daug bendrijos vardu prirašyta raštų ir Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui, ir Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui. "Problema ne ta, kad per potvynius negalime parvažiuoti namo. Esmė ta, kad jeigu kiltų gaisras, žmogui nutiktų kokia nors nelaimė, neatvažiuos nė viena tarnyba. Pas mus nevažiuoja didelės mašinos, negalime atsivežti malkų, reikia ieškoti mažos. Gaisrinė nevažiuoja net geru oru. Greitosios pagalbos mašina kad ir atvažiuoja, jeigu yra vandens - apsisuka. Pats sutikau po sodus slampinėjančius greitosios pagalbos darbuotojus, ieškančius namo, kuriame žmogui blogai su širdimi. Su kaimynu pervežėme tą žmogų per upelį, įkėlėme į greitąją, paskui jis dar mėnesį gulėjo ligoninėje", - pasakojo R. Praleika ir pridūrė, kad Laistų gyventojams nepadės jokie kesonai, jokie pylimai. Upelio krantų juk nepadidinsi. Ką nors betonuoti, daryti tunelius kainuotų brangiau nei įrengti papildomą pervažą.

VAIZDAS. Štai tokie vaizdai Laistų soduose, kai patvinsta Smeltalės upelis. Kiemuose telkšo vanduo.

"Siūloma valyti upelį, paskui kontroliuoti, kad jis neužsineštų. Bet europinių pinigų nėra, o už miesto pinigus daug nepakasi. Mūsų problema - miesto apsileidimas. Mums skaudu, kad yra galimybių viską sutvarkyti, bet miesto valdžia nieko nedaro. Šiemet pavasarį po pirmo potvynio kalbėjomės apie tai su Seimo nariais klaipėdiečiais. Parodėme raštus, kuriuos siuntėme miesto valdžiai, geležinkelininkams. Pastariesiems parašėme naują raštą, laukiame atsakymo. Merijos atstovai bandė jiems įrodyti, kad žemė po tiltu yra jų, bet nepavyko", - pasakojo bendrijos pirmininkas ir pridūrė, kad tiltas nuo šių metų vasario yra pripažintas paveldo objektu, vadinasi, po juo jokie darbai negalimi.

Kaip iš kosmoso

Pasak Laistų bendrijos pirmininko, pervaža galėtų būti įrengti netoli senojo kelio į Klaipėdą, kuris baigiasi neprivažiavus pylimo.

Laistų sodininkai parašė raštą geležinkelininkams, paprašė įrengti reguliuojamąją pervažą. "Atsakymą šiemet gavome tokį, kad gali pagalvoti, jog rašė žmonės iš kosmoso. Jie teigia, kad viena pervaža yra Rimkuose, kita - Dumpiuose. Sakykite, ką bendro tos dvi pervažos turi su mumis, Laistų gyventojais? Žmogus, rašęs atsakymą, net nepasivargino pažiūrėti į žemėlapį. Be to, parašė, kad tokia pervaža kainuotų 800 tūkst. eurų. Ar ji būtų auksinė? Mūsų vietiniai specialistai skaičiavo, kad su visu pylimu kainuotų 150-200 tūkst. eurų", - kalbėjo bendrijos pirmininkas.

Maža to, Laistų bendrijos pirmininkas R. Praleika sako jau gal daugiau kaip 6 metus kariauja su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC) ir su merija. Kai patvinsta upelis, atvažiuoja šiukšlių vežėjai ir aiškina, kad negali įvažiuoti.

"O mokestis už šiukšlių išvežimą imamas nuo kiekvieno namo. Konteineriai nuo namų stovi už 600-700 metrų. Mes patys šiukšles išsivežame, juk negyvensi tarp jų. Mums siūlo priduoti šiukšles visiems bendrai kaip įmonei, esą tada pigiau kainuos. Nejaugi miesto Taryba negali išspręsti paprasto klausimo - jeigu šiukšlių nuo namo negali paimti, tada negali imti ir pinigų iš žmonių. Kodėl imami pinigai už tai, kas nepadaroma?" - klausia R. Praleika.

Projektuos nuo vandens apsaugotą išvažiavimą

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sako pats praėjusį penktadienį apsilankęs Laistuose.

"Keista Laistų sodų vieta, keistai jie ten atsirado patekdami į stichijos zoną. Sodams ten ne vieta. Jeigu, pavyzdžiui, atsitiktų nelaimė, nuriedėtų vagonas nuo pylimo, jis gali pasiekti kieno nors namą. Ten tiesiog šalia pylimo stovi namai, tai visiška nesąmonė. Ten neturėjo būti sodų. Kažkuriuo metu kažkas išdalino žemę lyg ir daržams, lyg ir sodams, kuriuose nieko nebus statoma. Laikas bėgo, įstatymai keitėsi. Ten žmonės prisistatė, prisiregistravo namų ir gyvena. Klaida padaryta jau pirmo etapo metu, kai leista ten žmonėms įsikelti. Užtat dabar visų miestelėnų sąskaita už jų pinigus turėsime statyti jiems pravažaivimo tunelį. Dėl daugiau kaip 20 namų teks pastatyti gana brangų įrenginį", - svarstė L. Dūda.

Anot vadovo, administracijos direktorius Saulius Budinas kalbėjo su geležinkelininkų vadovybės atstovu, kuriam buvo pareikšta, kad yra patvirtinta pervažų programa ir niekas daugiau jų nerengs.

"Problema yra. Gyventojai nepravažiuoja po tuo tiltu, ten galima nebent praplaukti. Bet jie gali perlipti per pylimą. Yra specialūs gelžbetoniniai laiptai. Paprašiau mūsų kelių prižiūrėtojų, kad ten papiltų skaldos, jog būtų sausesnis kelkraštis. Tai šio rudens bėdos", - aiškino L. Dūda.

NEPERPILDYTI. Antradienį KRATC kokybės inspektoriai atliko komunalinių atliekų surinkimo konteinerių patikrinimą prie įvažiavimo į Laistų sodų bendrijos teritoriją ir nustatė, kad konteineriai neperpildyti, aplinka prie konteinerių tvarkinga, ir atsiuntė nuotraukų.

L. Dūdos teigimu, kitais metais bus rengiamas nuo vandens apsaugoto privažiuojamojo kelio projektas. "Mūsų departamentas inicijavo tokį investicinį projektą. Jį Investicijų ir ekonomikos departamentas traukia į savo programas. Su administracijos direktoriumi sutarėme, kad kitai metais suprojektuosi nuo vandens apsaugotą pravažiavimą", - sakė Miesto ūkio departamento direktorius.

Ar kitais metais bus spėta ir įrengti tokį kelią, L. Dūda pasakyti negalėjo. Jo manymu, blogiausiu atveju 2019 metais jis bus įrengtas. Dalykas tas, kad darbus reikės atlikti vasarą, kai būna žemiausias gruntinis vanduo, nes juk viso Smeltalės upelio neperpumpuosi.

Anot Miesto ūkio departamento direktoriaus, projektuotojai pasakys, ar reikalingi ten kokie nors pylimai. Jo manymu, reikia išbetonuoti gelžbetoninį vandeniui nepralaidų kesoną, o pylimams ten nelabai yra vietos. Nuo vandens iki vandens labai nedaug vietos, jokio aukšto pylimo supilti nepavyks, nes jį nuplaus vanduo. Potvynių metu jis bėga ir iš laukų griovių, ir iš upelio.

Padėti negali

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento atstovė Inga Čiuberkytė tvirtino, jog išeičių šioje situacijoje yra, tačiau tai jau ne AB „Lietuvos geležinkeliai“ rankose. Įstatymas numato, kad kai geležinkelio kelias jau yra nutiestas, pervažos įrengiamos iš jos atsiradimu suinteresuotų žmonių ar įmonių lėšų.

"Svarbu paminėti, kad kiekvienas geležinkelio kelio susikirtimas viename lygyje su autokeliu ar pėsčiųjų / dviračių taku yra padidintos rizikos zona, kurioje gresia pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, todėl šiuo metu prioritetas šalies mastu teikiamas vieno lygio eismo sankirtų eliminavimui. Todėl apžvelgę situaciją ir įvertinę faktą, kad šis susisiekimo klausimas yra įtrauktas į 2018-2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos planus, manome, kad vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti dviejų lygių sankirtos įrengimas. Šio projekto iniciatorius ir finansuotojas turėtų būti vietos savivaldybė, nes pagal Vietos savivaldos įstatymą miesto gyventojų susisiekimo problemų sprendimu rūpinasi vietos savivaldybė", - sakė ji.

"Paslauga yra teikiama"

Arūnas LIUBINAVIČIUS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas spaudai

Dėl neišvežamų atliekų į KRATC niekas iš Laistų gyventojų pastarosiomis savaitėmis nesikreipė ir kokios ten problemos kyla - mūsų specialistams nežinoma. Jei atliekos neišvežamos laiku, greičiausias kelias gyventojams išspręsti problemą - susisiekti su savo atliekų vežėju. Kas aptarnauja konkrečią gatvę ar namą, lengva sužinoti pažiūrėjus kontaktus ant konteinerio, paskambinus į KRATC nemokamu telefonu 8 800 13344 arba interneto svetainėje www.kratc.lt, kurioje skelbiami ir atliekų išvežimo grafikai.

Kiek mums žinoma, Laistų sodininkų bendrijos atstovai yra sutarę su Klaipėdos miesto savivaldybe, kur turi stovėti atliekų surinkimo konteineriai. Kadangi į siaurus sodų keliukus negali įvažiuoti atliekų surinkėjų mašinos, Laistų soduose konteineriai buvo pastatyti prie pagrindinio kelio.

Atliekų surinkimo ir išvežimo paslauga Laistų sodų gyventojams yra teikiama pagal numatytus grafikus. Paskutinį kartą atliekų vežėjas ten lankėsi spalio 16 dieną. Jeigu bendruomenės nebetenkina dabartinė tvarka, jeigu jie nori, kad konteineriai būtų pastatyti kitoje vietoje, jų atstovai turėtų oficialiai kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę arba KRATC.

"Komentuoti negaliu"

Saulius ČIŽAUSKAS, AB "Lietuvos geležinkeliai" filialo "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" direktoriaus pavaduotojas

Situacijos komentuoti negaliu, nes į mane niekas dėl Laistų sodų nesikreipė. Girdėjau tik "pletkų" lygio kalbas. Jokių skaičiavimų dėl papildomos pervažos nebuvo daryta. Gal jie kreipėsi į AB "Lietuvos geležinkeliai"?