Metų meras Šarūnas Vaitkus – apie miesto įvaizdį, politines ambicijas ir norą pakeisti Palangą

Proginiame interviu Metų mero apdovanojimo įteikimo proga Š. Vaitkus kalbėjo ne tik apie įvertintus, bet ir planuojamus darbus. Galima neabejoti, kad norėtų suteikti galimybę balsuoti už jį, kaip Palangos merą, ir po 2019 m. savivaldybių rinkimų.

– Ar jūs iš tų vadovų, kuriuos žmonės kalbina gatvėje? Jautėte palangiškių palaikymą per Metų mero rinkimus?

– Ir mane stabdo, ir pats šnekinu. Esame maža bendruomenė, visi vieni kitus pažįstame. Mačiau ir viešojoje erdvėje, kad žmonės palaikė per balsavimą, ne tik palangiškiai. Tas pripažinimas yra malonus, nes man tikrai svarbi Palanga. Čia gimiau ir augau aš pats, čia gimė mano seneliai. Ir jaunystėje būdavo skaudu, kai Palanga būdavo viešai kritikuojama. Nors, reikia pripažinti, jai tikrai reikėjo pasitempti. 

Mes, ko gero, visi per ilgai buvome klaidingai įsitikinę, kad užtenka to, jog Palanga gali pasiūlyti jūrą, smėlį ir saulę. Prieš nepriklausomybės atgavimą atrodė, kad Palanga visada bus pilna žmonių. Bet žmonės dabar reiklesni, ir mes turime atliepti jų lūkesčius, išsaugoti ir išplėtoti turimą potencialą. Retas pajūrio kurortas gali pasigirti neužstatyta pakrante, mes turime XIX a. grafų Tiškevičių paveldą ir pušynus, kurie sudaro 70 proc. Palangos. Galima sakyti, turime viską, mums tereikia pasistatyti infrastruktūrą. Tokią, kuri būtų patraukli ištisus metus.

Kai su komanda 2011 m. laimėjome rinkimus, pirmiausia nusibrėžėme viziją – kokios veiklos norėtume pasiūlyti į Palangą atvykstantiems žmonėms. Taip atsirado planai sutvarkyti Tiškevičių paveldą – parką, tiltą. Abu jie jau sutvarkyti su europinių fondų parama. Vėliau valstybė skyrė lėšų sutvarkyti Gintaro muziejų, o tada atėjo ir Kurhauzo eilė. Man tikrai būdavo gėda, kad miesto centre nuo 2002 m. turime sudegusią, galima sakyti, miesto vizitinę kortelę. Šiandien Kurhauzas sutvarkytas, ir per metus ten įvyksta apie 150 renginių. Nuo liepos mėnesio pradėsime ir medinės dalies atstatymo darbus, tikimės, kad per pusantrų metų sutvarkysime visą kompleksą.

Rekonstravome ir „Anapilio“ vilą, kur įkurtas Palangos krašto muziejus. Pradėjome tvarkyti dviračių takus.

– Lietuviai mėgsta reitinguoti šalies kurortus – vieni esą aukštuomenei, kiti prastuomenei. Kokio įvaizdžio ir kokių svečių jūs linkite Palangai?

– Nenoriu sakyti, kad kurie nors svečiai yra nelaukiami. Bet apsisprendus naują miesto įvaizdį sieti su Tiškevičių paveldu kai kurie dalykai visiškai nebederėjo. Reikėjo pradėti kurti aukštesnio lygio pramogas. Rūpėjo pasiekti, kad į Palangą vyktų ne tik jaunimas ir ne tik išgerti alaus. Norėjome prisikviesti šeimų su vaikais. Ir tėvus su vaikais, ir senelius su anūkais, nes čia tikrai unikalios sąlygos jiems visiems. Šiuo atveju kalbu ne apie vaikų auginimą, bet apie poilsį su vaikais. 

Kaip ir minėjau, didžiąją dalį Palangos užima pušynai, turime 40 km dviračių ir vaikų vežimėlių takų. Sukūrėme didžiulį Vaikų parką, Vaikų pasakų parką. Ir galiu pasakyti, kad praėjusį savaitgalį, per sezono atidarymo šventę, kai su žmona važiavome dviračiais per miestą, tai buvo tikrai akivaizdu – žmonių su vaikais yra tiesiog labai daug. Galima sakyti, kad tikslas pasiektas.

Turgumi virtusios J. Basanavičiaus gatvės pertvarkymas buvo irgi vienas pirmųjų darbų. Iš ten buvo iškraustyti 48 kioskai, atsisakėme prastą reputaciją turėjusių atrakcionų. Įkūrę Viešosios tvarkos skyrių pradėjome kalbėti su verslininkais, kad jiems irgi rūpėtų pakeisti savo įvaizdį. Buvo tikrai labai sunku, bet šiandien verslas, man atrodo, žvelgia jau kitaip į tą problemą. Gatvė pasikeitė. Ten, kur buvo atrakcionai, atėjo 5 mln. eurų investicija – tarptautinis kavinių tinklas.

– Esate nestandartinio – išsipučiančio ir susitraukiančio – miesto šeimininkas. Ar įmanoma jį taip sutvarkyti, kad būtų patogus ir jaukus visiems – ir gausiems svečiams, ir žiemą čia liekantiems palangiškiams?

– Manau, kad Palangos gyventojai yra įpratę prie tokio ritmo. Ir net padarę visa tai, ką esame užsibrėžę, vis vien nepasieksime, kad turistų srautai būtų vienodi žiemą ir vasarą. Tokią problemą pajūrio kurortai turi visame pasaulyje. Bet taip – vasarą mes tampame didmiesčiu, ir tai iššūkis komunalinėms tarnyboms. Įsivaizduokite, kaip išauga vandens vartojimas, šilumos tinklai. 

Miestas yra tikrai, kaip aš sakau, „išsiurbliuotas“. Bet tam reikia įdėti neįsivaizduojamai daug pastangų. Reikia valyti ir prižiūrėti 25 km pajūrio, priekopes, dviračių takus ir pamiškes, žmonės nori ilsėtis patogiai ir tvarkingai. Mes pagaliau turime tualetą prie jūros, tikiu, kad viešasis interesas laimės ir jis liks, kur yra. Praėjusiais metais juo pasinaudojo 300 tūkst. poilsiautojų.

– Minėjote, kad atėję į valdžią pirmiausia nusistatėte infrastruktūros plėtros kryptis. Ko, be sveikatinimo paslaugų, gali tikėtis Palangos svečiai?

– Mūsų strategija yra paprasta: sveikatinimas, kultūra, sportas ir pramogos, tinkami visiems sezonams. Ir visa tai, kas statoma dabar ar pastatyta nuo 2011-ųjų, atitinka šią strategiją. Turime naują uždarą 2200 vietų koncertų salę. Iki šios dienos ją aplankė jau 150 tūkst. žmonių. Bet mes tik šiais metais pasirašėme sutartį su koncesininku, su kuriuo sutarta, kad ne sezono metu jis turi surengti ne mažiau nei 77 renginius – po du per savaitę. Ir tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvoje, kur ne savivaldybė koncesininkui primoka, o atvirkščiai. Jie įsipareigojo padengti savivaldybės paimtą 3 mln. eurų kreditą statyboms, o savivaldybė dar turi galimybę savo reikmėms – renginiams su visuomene – gauti salę 12 kartų per metus. 

Jau dabar akivaizdu, kad, kai paskelbiamas gražus renginys, čia suvažiuoja žmonių iš viso regiono – nuo Kretingos iki Šilutės. Salė užpildoma apie 80–90 proc. Kai buvome pasirašę sutartį su Klaipėdos muzikiniu teatru, buvo nuolatiniai anšlagai. Koncertų salės sėkmė aktuali visam miestui – čia kad ir žiemą susirinkę žmonės užpildo viešbučius, eina į restoranus. Tas projektas tikrai „atspėtas“.

Pasinaudoję ES struktūrinių fondų lėšomis pastatėme ir kempingą, kurio iki šiol neturėjome. Koncesininkas įsipareigojo per septynerius metus pastatyti čia 14 rimtų ir žiemą eksploatuojamų namelių su visa įranga. Bet tiek nedelsė – padarė tai per pusmetį, panašu, kad jau vasarą į juos kvies svečius.

Rūpindamiesi sporto infrastruktūra, pastatėme areną, kapitališkai sutvarkėme stadioną. Viskuo gali naudotis ir moksleiviai, ir suaugusieji. Vaikai ir išnaudoja 90 proc. jo laiko, čia jie lanko krepšinį, tinklinį, rankinį, futbolą. Kartu nuomojame tuos statinius šalies ir užsienio rinktinėms.

Mums reikalingos ir vandens pramogos bei galimybė išmokyti vaikus plaukti. Įtikinome valstybę, kad tam reikia skirti lėšų, ir dabar kartu statome 25 metrų ilgio 8 takelių baseiną, kuris tiks nacionalinėms varžyboms, turės SPA centrą. Bet pagrindinis jo pritaikymas turės būti mūsų vaikams. Statistika rodo, kad prie jūros gyvenantys vaikai turi problemą išmokti plaukti – jūroje tai padaryti sudėtinga. Projektas turėtų būti baigtas jau šį gruodį.

Nuo 2011 m. sutvarkyta apie 20 gatvių. Šią vasarą tvarkome įvažiavimą į Palangą, kur, automobiliams spaudžiantis viena kryptimi vienoje juostoje, susidarydavo didelės spūstys, kentėjo ir vietos gyventojai, ir svečiai.

Mums pavyko įgyvendinti Palangos aplinkkelio projektą. Tai šimtamilijoninės investicijos, kurios leido atsikratyti milžiniškų krovininių automobilių srautų. Dabar jie važiuoja į Latvijos pusę neužsukę į Palangą.

Vienas reikšmingiausių įvykių – prieš kelias dienas Seimo priimtas nutarimas perduoti patikėjimo teise Palangai Šventosios uostą. Klaipėdos uostui ši našta tikrai buvo per didelė, jie turi ir savų problemų. O mums tai atrišo rankas kaip municipaliniam, savivaldybės, uostui kreiptis dėl ES paramos. Dabar per Žemės ūkio ministeriją rengiame paraišką ES struktūriniams fondams. 

Savivaldybė imsis įgyvendinti antrą statybų etapą – čia turi būti įrengtas ne tik pramoginis, bet ir žvejų uostas. Sukursime infrastruktūrą žvejams, kur bus ir speciali įranga įsikelti valtis, ir turgelis, ir žuvies kavinės, specialūs statiniai žvejų įrangai saugoti. Bus tikrai didelis darbas. Bet mes įsitikinę, kad būtent uosto atgaivinimas gali padėti atsigauti visai Šventajai. Apsitvarkę Palangoje, šiandien tikrai ne mažiau dėmesio skiriame ir visai kitai Šventosios infrastruktūrai.

Džiaugiuosi tuo, kad visos vyriausybės supranta, jog kurorto infrastruktūros kokybė yra visos šalies garbės reikalas. Čia poilsiauja 80 proc. Lietuvos gyventojų.Turėdami 19 mln. eurų miesto biudžetą per metus nesutvarkytume nė vienos gatvės. 60 proc. skiriame švietimo sistemai, 20 proc. – kultūrai, 10 proc. – miestui tvarkyti, tad, jei negautume finansavimo specialiems infrastruktūros projektams, nepadarytume nieko. Važiuoju dėl tų projektų į Vilnių keliskart per savaitę. Ir lenkiu galvą prieš visas vyriausybes, kurios padeda Palangai, nekeldamos klausimo dėl to, kuri partija valdžioje savivaldoje ar Seime.

– Mažesnių miestų administracijos dažnai skundžiasi ir darbo vietų, ir specialistų stygiumi. Kaip šią problemą sprendžia Palanga?

– Su darbo vietomis Palangoje nėra katastrofa – nedarbingumas siekia 6,7 proc., kai Lietuvos vidurkis yra apie 9 proc. Bet jau netrukus atsiras ir naujų darbo vietų. Vienas didžiausių projektų – į Palangą ateinantis tarptautinis viešbučių tinklas „Marriott“. Sutarėme su jais, kad pagailės ir taip daug tvarkybos bei statybos darbų šią vasarą turinčių išgyventi Palangos miesto gyventojų ir svečių – statybos darbus pradės rudenį. 2020 m. sezono atidarymą jie turėtų pasitikti pastatę didžiulį kompleksą, kuris turėtų sukurti apie 300 darbo vietų. Ten reikės ne tik kambarinių, restorano darbuotojų ar baseino prižiūrėtojų – jie ketina teikti ir SPA paslaugas.

Per keletą metų iškils ir didžiulis sanatorijos „Eglė“ kompleksas Vytauto gatvėje, kuris irgi sukurs apie 250 darbo vietų.

Jau liepos mėnesį po rekonstrukcijos atsidarys „Gradiali“ sanatorija. Prieš keletą metų jie investavo beveik 10 mln. eurų į vieną korpusą, dabar baigia kitą etapą. Tai yra būtent tai, ko reikia Palangai: ne naujų daugiabučių, o infrastruktūros.

– Galbūt visi jūsų atliekami darbai paskatino Palangos augimą?

– Palanga yra vienas nedaugelio šalies miestų, kuris, nors ir neauga, bent jau nemažėja. Gyvenamąją vietą Palangoje yra deklaravę kiek daugiau nei 17 tūkst. gyventojų. Bet yra ir labai daug žmonių, kurie čia įsigiję antrą būstą ir praleidžia Palangoje daug laiko. 

Vien pastaruoju metu susipažinau su septyniomis vilniečių šeimomis, kurios turi verslą Vilniuje, bet gyvena Palangoje – tai leidžia šiuolaikinės technologijos, ir atstumas nėra neįveikiamas, kad nebūtų galima nuvykti į biurą. Gyventi čia pasirenkama dėl vaikų – čia patogu juos auginti. Vaikų darželių netrūksta, mokyklos ir gimnazijos gana aukšto lygio, būrelių netrūksta, o logistika – kur kas paprastesnė, nereikia niekur skubėti. Kita vertus, žmonės vis labiau vertina sveiką gyvenimą, komfortą, gryną orą ir kt.

Taigi, galvoju, kad Palanga turi didžiulių perspektyvų augti. Jei įvestume kokį motyvą čia deklaruoti gyvenimo vietą, tarkime, kaip Nida, kuri turi įvažiavimo mokestį ne gyventojams, tai manau, kad gyventojų skaičius gerokai išaugtų jau šiandien (juokiasi).

– Jūs jau patvirtinote, kad kandidatuosite trečią kartą. Pareiga užbaigti darbus?

– Neplanavome ir iki šiol kadencijomis darbų, tiesiog buvome užsibrėžę konkrečius darbus, kurie tuos septynerius metus tikrai neblogai sekėsi. Apsisprendžiau kandidatuoti dėl to paties – iki galo dar viskas nepadaryta. Pagrindinis dalykas, kuris mūsų laukia pasistačius infrastruktūrą, – siekti Palangos žinomumo Europoje. Įkūrėme Palangos viešinimo darbams rinkodaros skyrių, važiuosime su verslo atstovais per Lietuvos ambasadas užsienyje. Jau buvome Ukrainoje, skrisime į Norvegiją, bandysime moderniai sukurti visą rinkodarą: nuo suvenyrų iki ženklų. Ir tada, kaip minėjau, laukia iššūkis atstatyti Šventosios uostą.

– Ar nesinori vasarą pabėgti iš didmiesčiu tampančios Palangos?

– Niekaip negalėčiau – vasarą man darbymetis. Su šeima įprastai išvažiuojame atostogų paskutinę vasaros savaitę ar nuvagiame nuo moksleivių vaikų pirmą rudens savaitę. Kitos išeities nėra. Ir tada stengiamės išvažiuoti kažkur iš Lietuvos – palikti telefoną, pailsėti po to didžiulio vasaros krūvio. Aš jautrus žmogus (šypteli), jaudinuosi ir dėl to, kas įvyksta, ir dėl to, kas neįvyksta.

– Jūsų kolega, kitas portalo Alfa.lt Metų mero rinkimų laureatas, Tautos mero apdovanojimą pelnęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, regis, turi didesnių ambicijų, nei tęsti darbą savivaldoje. O kokia jūsų karjeros vizija?

– Nesu toks ambicingas. Kažkada, per 2015 m. rinkimus, gyventojai manęs klausė, ar po metų neišeisiu į Seimą, tada ir patikinau, kad tikrai neisiu, nes turiu užduotį padaryti kitokią Palangą. Ir nenuvyliau visuomenės – nekandidatavau į Seimą. Palanga man rūpi. Turiu sveiką ambiciją, kad Palanga taptų tikrai tarptautinio lygio kurortu.

Dosjė

42 m. Š. Vaitkus gimė ir augo Palangoje.

2004 m. Klaipėdos universitete magistro laipsniu baigė rekreacijos ir turizmo vadybą.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Su žmona Vilma turi tris vaikus: Gabiją, Domantą ir Ievą.