Į redakciją skambinę žmonės sakė, kad šiemet tai – jau ne pirmas kartas, ir įsitikinę, kad priešais užtvanką reikėtų įrengti specialų atitvarą, saugantį paukščius nuo pražūties.
Gyventojai gelbėjo patys
Viena pirmųjų besiblaškantį gulbiuką pastebėjo į redakciją paskambinusi kretingiškė Vandeta Taurinskienė, ji sakė pranešusi ir ugniagesiams. Moteris pasakojo, kad nesyk ir patys Akmenės gatvės gyventojai ėmęsi iniciatyvos gelbėti gulbių jauniklius. „Bet užtvanka pavojinga.
Juk negalime kaskart trukdyti ugniagesių, jie dirba savo tiesioginį darbą. Todėl Savivaldybė turėtų kažką sugalvoti, kaip apsaugoti šiuos miesto gražuolius“, – kalbėjo V. Taurinskienė.
Tąkart žemyn į užtvanką nukrito vienas iš 4 gulbių šeimos jauniklių: šios 6 gulbės nuolat plaukioja Akmenos upe nuo „Vienkiemio“ ligi užtvankos ir yra tikra puošmena, džiuginanti praeivius, ir jau tapusi savitu Kretingos miesto gyvūnijos pasaulio simboliu.
Pilietiškai nusiteikusiai V. Taurinskienei antrino ir jos kaimynė Akmenės gatvės gyventoja Diana Šeirienė, beje, dirbanti Klaipėdos aplinkos apsaugos kontrolės skyriuje.
„Mes, gyventojai, nesame pajėgūs pakeisti situacijos: dar praėjusią vasarą tris kartus bandėme savo jėgomis išgelbėti jauniklius. Ir šįkart kartu su dukra lipome ant užtvankos akmenų – slidu, pavojinga, todėl mudviem nepavyko ištraukti gulbiuko iš krintančio vandens.
Paukštis blaškėsi, negalėjo pakilti, srovė jį bloškė atgal. O reikėjo suskubti, kad gulbiukas per ilgai neužsibūtų: besiblaškant ne tik senka paukščio jėgos, bet kyla pavojus, kad šeima jo nebeatpažins ir nebepriims – patys užplaks sparnais. Labai pamilome tą gulbių šeimyną – ne tik pasidžiaugiame, bet ir rūpinamės, kaip savo ūkio paukščiais“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.
Įlindę į gyvūnijos pasaulį
D. Šeirienės žodžiais, suaugę vandens paukščiai yra atsargesni – šie nelipa ant užtvankos, srovė dažniausiai žemyn nubloškia tik jauniklius. Jų gelbėti atvažiuoja ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, ir Gyvūnų globos specialistai.
„Žinant, kad ši vieta yra problemiška, ją reikėtų tvarkyti: galbūt seniūnija išvien su komunalininkais ar melioratoriais galėtų įrengti kažkokį tinklą ar atitvarą. Kažko ypatingo nereikėtų, manyčiau, investicijos nebūtų labai didelės.
Esame apie tai nesyk kalbėję su Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovu Ričardu Kašėta, bet mes savo jėgomis negalime įrengti atitvaro: mes ne statome, o vykdome kontrolę. Suprantu, kad tai nėra prioritetinė užduotis, tačiau problema yra ir į ją reikėtų kažkaip reaguoti“, – tvirtino aplinkosaugininkė.
Jos žodžiais, anksčiau galiojo tokia nuostata – nelįsti į gyvosios gamtos pasaulį. „Bet šiuokart mes, žmonės, patys, pasistatydami šią užtvanką, jau įlindome į vandens gyvūnijos pasaulį. Arba turime apsišarvuoti kantrybe, likti pasyvūs ir nieko nedaryti“, – samprotavo D. Šeirienė.
Šešių gulbių šeimyną – abu tėvus ir keturis jų jauniklius – kretingiškiai gali išvysti upės pakrantėse.
Valdininkės dvejoja
Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, paklausta dėl galimybės įrengti atitvarą, šiek tiek suglumo: „Net nežinau... Reikėtų pasiaiškinti su specialistais, ar galima įrengti, nepakenkiant bendrai ekosistemai“.
To paties paklausta Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rimkuvienė atsakė: „Tam, kad kažką galėtume daryti, pirmiausia reikia pinigų. Pasitarsime su specialistais, – jeigu užtvaro tikrai reikia, kitąmet, formuojat rajono biudžetą, prašysime, kad jam įrengti numatytų Aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų.“
---
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus komentaras:
– Gelbėti gulbes teprireikia tik Kretingos mieste, nors anksčiau esu dirbęs ir Klaipėdoje: žmonės čia niekuo dėti, tiesiog vandens paukščiai kažkodėl labai pamėgę vietas netoli užtvankos.
Gyvūnus gelbėjame, tik esant rimtam realios pagalbos poreikiui: tarkim, kaip šiuo atveju, kai gulbės jauniklis pats negalėjo išplaukti ir būtų žuvęs. Kartais žmonės skambina, kad eketėj plaukioja gulbė – tokiam paukščiui pavojus negresia. Arba – kad į medį įsiropštė katinas ir nebeišlipa.
Tokiais atvejais mes net pajuokaujam: ar esate matę medyje bent vieno katino griaučius? Tiesa, sykį, reaguojant į jautrių gyventojų skambučius, teko gelbėti katiną, įsiropštusį į aukštą medį prie Kretingos muziejaus. Bet kol ugniagesiai ištraukė kopėčias, šis ir pats išsiropštė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą