Tokia situcija susiklostė todėl, kad žlugo du rekonstrukcijos konkursai, kurių metu dėl netinkamų muziejui sąlygų buvo atmesti dviejų šalies statybos bendrovių pasiūlymai rekonstruoti delfinariumą. Netolimoje ateityje planuojama surengti trečiąjį konkursą statybų rangovui.
Šiuo metu delfinariumo delfinai gyvena Graikijoje, Atikos zoologijos sode. Tačiau tikimasi, jog po baseino rekonstrukcijos į Klaipėdą grįžę delfinai jau 2013-ųjų vasarą vėl džiugins žiūrovus savo pasirodymais.
Pasak muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės, atsidarius delfinariumui, planuojama pradėti esminius akvariumo statybos ir rekonstrukcijos darbus.
LJM jau daugiau nei 30 metų, jo akvariumai yra susidėvėję, pasenę moraliai ir fiziškai. "Pasaulis keičiasi, akvariumai - ne", - liūdnai konstatavo N. Puteikienė.
Taip po rekonstrukcijos turėtų atrodyti Lietuvos jūrų muziejus.
Tą patvirtina ir muziejaus direktorė Olga Žalienė, neseniai paprašiusi Klaipėdos regiono plėtros tarybos paramos atkreipiant Vyriausybės dėmesį į Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukcijos finansavimo problemas.
Pasak jos, nuo 1979 metų, atidarius muziejų, akvariumo ekspozicija bei visas pastatas nebuvo remontuoti ar rekonstruoti. Naudojamos jau šiandien moraliai ir fiziškai pasenusios technologijos. Dėl nuo ilgalaikio eksploatavimo suskilusių stiklų ir surūdijusių talpų kasmet uždaromi 3-4 ekspoziciniai akvariumai.
Todėl dar 2007 metais pradėtas įgyvendinti investicinis projektas, numatantis nuoseklų ir esminį akvariumo sistemos, kaip tarpusavyje glaudžiai susietos edukacinės ir technologinės sistemos, įrengimą.
Iki šiol projekto metu atliekami statybos ir visos technologinės įrangos bei vidaus inžinerinių tinklų pakeitimo darbai, išplečiamos patalpos, skirtos vandens paruošimo ir akvariumų gyvybės palaikymo sistemų įrengimams, sudarytos sąlygos ekspozicijos švietėjiškos funkcijos plėtrai.
Preliminari projekto vertė - 32 mln. Lt. 2007-2011 m. muziejus įsisavino 9,1 mln. Lt. Kasmet iš Vyriausybės investicijų programos projektui įgyvendinti yra skiriama apie 3 mln. Lt, tačiau dėl tokio finansavimo intensyvumo muziejus negali pradėti statybos darbų, nes dėl visų inžinerinių gyvybės palaikymo sistemų sąsajų tarpusavyje akvariumo rekonstrukcijos neįmanoma atlikti etapais. O pradėjus rekonstrukcijos darbus, akvariumo pastatas taps statybviete bei bus uždarytas lankytojams.
Taip pat, anot O. Žalienės, labai svarbu išsaugoti akvariume laikomus, ilgus metus augintus ir puoselėtus vertingus bei retus gyvuosius eksponatus. Užsitęsus rekonstrukcijos darbams atsiranda reali grėsmė jų netekti. Šiuo metu jau pagaminta visa akvariumų įranga: gyvybės palaikymo ir vandens paruošimo sistemos, akvariumų talpos su interjerais ir akrilo stiklais. Muziejus yra pasirengęs šią įrangą sumontuoti, tačiau neatlikus statybos darbų to padaryti neįmanoma. Todėl labai svarbūs kuo trumpesni darbų įvykdymo terminai, kuriuos užtikrinti gali tik sklandus ir pakankamas finansavimas.
Muziejus yra pateikęs Kultūros ministerijai projekto finansavimo poreikius 2013 m. bei siūlymą įtraukti projektą į 2013-2015 m. kultūros projektų Valstybės investicijų programos projektą, skiriant 12 mln. Lt. toliau jam vykdyti. Tačiau jau dabar aišku, kad toks lėšų poreikis projektui įgyvendinti gerokai viršija numatomą bendrą Kultūros ministerijos Valstybės investicijų programos biudžetą.
Tad Klaipėdos regiono plėtros taryba nusprendė tarpininkauti kreipiantis į Vyriausybę su prašymu Lietuvos jūrų muziejui skirti tiesioginį finansavimą sukoncentruojant išskaidytas lėšas, kad būtų užtikrinti kuo trumpesni statybos darbų įvykdymo terminai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą