Miestiečius, prieš daugiau nei dešimtmetį įsirengusius buvusiuose daugiabučių namų tuneliuose gyvenamąsias individualiai šildomas erdves, šį mėnesį ištiko šokas, kai sulaukė sąskaitų iš... UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ už pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pasipiktinę gyventojai ketina sąskaitų nemokėti, o savo interesus, jei reikės, gins teisme.
Mokės už nieką?
Pasak Klaipėdos plento 50 daugiabučio buvusiame tunelyje kirpyklą įsirengusios Džeividos Laukžemienės, šį mėnesį „Palangos šiluma“ atsiuntė šildymo sąskaitas už namo bendrojo naudojimo patalpas – rūsius ir laiptines. Pateiktame lapelyje už šilumos pardavimą įrašyta 1,39 Lt plius pridėtinės vertės mokestis, už bendro naudojimo patalpų šildymą – 5,41 Lt, tad bendra nurodyta suma už 10 spalio dienų – 8,23 Lt.
„Aš neturiu rūsio, nesinaudoju laiptine, nes yra atskiras įėjimas. Tiesa, iš rūsio mums vamzdžiais tiekiamas šaltas vanduo, kurį šildausi elektriniu boileriu. Jeigu dabar priskaičiavo nemenką sumą, tai kiek turėsiu suploti žiemą?“ - klausė patalpų savininkė.
Moters teigimu, ji ir taip sumoka nemažai rinkliavų: „Palangos butų ūkiui“, už šiukšlių išvežimą, šaltą vandenį, elektrą, komercinį patalpų mokestį ir dar šį esą sugalvojo.
„Tai aš turėčiau iš „Litesko“ prašyti kompensacijos, nes šildau antrojo aukšto kaimynus. Šie tai pripažino, sakydami, jog po tunelio užmūrijimo pas juos tapo šilčiau, iki tol čia pūsdavo skersvėjai“, - tvirtino D. Laukžemienė.
Tačiau moteris nieko nepešė, kai nuvyko pasiaiškinti pas „Palangos šilumos“ komercijos direktorių Joną Pleškį. Iš jo kirpyklos savininkė esą išgirdusi netiesą, susijusią su šiuo mokesčiu, bei raginimų susimokėti.
Šildo kaimynus
Šia rinkliava skundėsi ir Klaipėdos plento 62 namo taip pat buvusiame praėjime kirpyklą įsirengęs Antanas Saikauskas. Jis priminė – kol erdvė nebuvo užmūryta, čia dergdavo šunys, katės, šlapindavosi benamiai.
„Man pagal projektą buvo numatyta, kad šildysiuos elektra, taip ir darau. Šioje patalpoje yra nupjauti radiatoriai. Su kitais namo gyventojais mane jungia tik bendra siena ir viršutinis butas, jokių bendrų patalpų neturiu. Atvirkščiai, aš šildau grindis viršutinio aukšto kaimynams. 20 metų buvo ramu, niekam neužkliuvome, o dabar susigalvojo... “ - „Vakarinei Palangai“ skundėsi vyras.
A. Saikauskas patikino, kad visada prisidėjo prie daugiabučio renovacijos darbų – keičiant stogą, atnaujinant šilumos mazgą, tačiau šis naujas kasmėnesinis mokestis, jo galva, yra nelogiškas – „už orą“.
Kirpyklos savininkui už 10 spalio dienų priskaičiuota 12,54 Lt. „O kas bus sausį, kai vien už šildymą elektra tenka atskaičiuoti 300 litų“, - nuogąstavo palangiškis.
Privalo apmokėti šilumos dalį
Kartu su sąskaita šiems miestiečiams buvo išsiųstas raštas dėl apmokėjimo už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kuriame „Palangos šiluma“ pažymi atlikusi namų patalpų inventorizaciją, vadovaudamasi viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotais butų ir kitų patalpų kadastriniais duomenimis.
„Atlikus inventorizaciją paaiškėjo, jog mieste yra namų, kurių valdytojai bei bendrijų pirmininkai neinformavo šilumos tiekėjo apie pastatuose esančias patalpas, nešildomas iš centralizuotų sistemų. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančias patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, taip pat yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir jo bendrosios dalinės nuosavybės teisės savininkas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Analogiškos nuomonės laikosi ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įpareigojusi šilumos tiekėją priskirti šilumos kiekius bendrojo naudojimo patalpoms šildyti visiems nekilnojamojo turto vienetams, suformuotiems pastate“, - rašoma bendrovės gyventojams siųstame rašte.
Nusiteikę bylinėtis
Šiuos reikalavimus neteisėtais vadina ir buvusiame daugiabučio praėjime įrengusi kūrybinę dirbtuvę Audra Navikienė. „Mes, tokių patalpų savininkai, nesirengiame mokėti už paslaugas, kurių negauname – „tenkančią dalį šilumos“. Tegu „Litesko“ mus duoda į teismą, susivieniję bylinėsimės“, - tvirtino palangiškė, dirbtuves šildanti dujine krosnele. Ji iš „Palangos šilumos“ sulaukė už spalį sąskaitos, siekiančios apie 16 Lt.
Savo interesus ginanti moteris neketina nusileisti. Lapkričio 5-ąją išsiuntė bendrovei „Palangos šiluma“ raštą, kuriame išdėstė, jog sprendimas dėl naujos rinkliavos yra nepagrįstas ir neteisėtas. Beje, A. Navikienė tarp argumentų mini ir tai, kad kartu su sąskaita šilumininkų atsiųstame rašte įvardytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-579/2003 neegzistuoja, taip pat nėra ir jų paminėtos LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties c. b. Nr. 3K-3-515/2009.
„Siekiant išvengti tolimesnio susirašinėjimo, atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad jeigu turėjote galvoje LAT 2009-11-27 nutartį, pasisakau ir dėl jos. Pagal LR teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėtoje nutartyje LAT nagrinėjo ginčą tarp daugiabučio namo bendrijos ir negyvenamosios patalpos savininko, kuris savarankiškai atskyrė savo patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos. Mano situacijoje man priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos. Mano ir LAT 2009-1127 nutarties situacijos yra neanalogiškos ir visiškai nepanašios. Todėl negalite ja remtis“, - laiške teigia A. Navikienė. Atsakymo iš „Litesko“ moteris kol kas nesulaukė.
Supranta situacijos absurdiškumą
UAB „Palangos butų ūkis“ duomenimis, jų administruojamų namų tuneliuose ir kitose erdvėse įrengtos 78 patalpos, kurios yra apmokestintos.
Į klausimą, ar, jų manymu, motyvuotai „Litesko“ siunčia sąskaitas už patalpas, kuriomis gyventojai nesinaudoja, UAB „Vitės valdos“, kuriai priklauso bendrovė „Palangos butų ūkis“, komercijos direktorius Jevgenijus Sakovskis patvirtino, jog yra jau minėtas LAT sprendimas, taip pat Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas jai išlaikyti ir išsaugoti.
„Mes, kaip administruojanti bendrovė, puikiai suprantame situacijos absurdiškumą, bet, deja, tai yra daugiabutis namas ir gyventojai turi bendrą atsakomybė. Jei tos patalpos būtų įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas (turėtų atskirą numerį kaip namas), tai nebūtų šios prievolės“, - sakė J. Sakovskis
Jo teigimu, yra būdas, kaip būtų galima išspręsti šią problemą: jei susirinkimo metu daugumos sprendimu daugiabučio gyventojai atleistų vieną iš kaimynų nuo prievolės mokėti už paslaugas, kuriomis jis nesinaudoja, ir sutiktų tą mokestį padalyti.
Gyventojų interesus šioje situacijoje ketina ginti ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jo manymu, jei bendri namo vamzdynai nenueina į buvusius tunelius, vargu ar jie gali būti traktuojami kaip bendro naudojimo. „Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpomis šie žmonės taip pat nesinaudoja, tad stengsimės gyventojų poziciją apginti. Tačiau norėdami išsamiai išsiaiškinti situaciją, šią savaitę pokalbio kviesime „Litesko“ atstovus, o apie rezultatus informuosime palangiškius“, - žadėjo kurorto vadovas.
Sąskaitos – pasikeitus tvarkai
„Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas teigė, kad tai nėra naujas mokestis ar papildomos lėšos, kurias gauna šilumos tiekėjas. Sąskaitos pateiktos pasikeitus tvarkai – šilumos paskirstymo metodikai. Pasak jo, atsiskaitymo lapelius už bendrųjų patalpų šildymą „Litesko“ teikia remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta metodika ir vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu.
Jame numatyta, kad visa į daugiabutį namą patekusi šiluma pagal įvadinio skaitiklio rodmenis turi būti išdalyta bendraturčiams. Metodiką, pagal kurią šiluma dalijama gyventojams, nustato VKEKK.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą