Nerija - paukščių rojus

Vėjo nublokšti

"Ši puiki strateginė vieta patiko ir gausiai kormoranų kolonijai: nereikia toli skristi iki neišsemiamo maisto šaltinio, o stambūs sengirės medžiai tinkama vieta sukti dideliems lizdams", - sakė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.

Dažniausiai Kuršių nerijoje pamatysi kikilinius paukščius, kai kuriomis dienomis skrendančius įspūdingu šimtų tūkstančių pulku. Gausu ir plėšriųjų paukščių: suopių, paukštvanagių, vapsvaėdžių, sakalų. Įgudusi biologo akis Kopgalyje pastebėjo keturias naujas Lietuvoje paukščių rūšis: skeltauodegį arktinį kirą, laibasnapį kirą, mažąją tošinukę ir mėlynuodegę - Šiaurės Rytų Sibiro paukštelį. Šios retenybės nuklydo nuo savo migracinio kelio, einančio per Skandinaviją, jas galėjo atnešti stiprūs vėjai. Dėl jų kartais atsitiktinai nublokštų jūrinių paukščių, gyvenančių Pietų Amerikos žemyne, pasitaiko mūsų ežeruose, Ispanijoje, Portugalijoje. Neseniai net pelikaną žmonės užtiko Alytaus rajone.

Biologas pro ausis nepraleidžia neįprasto garso, pažįsta svetimo krašto paukščius iš giesmės. Mažąją tošinukę išgirdo krūmuose giedančią, kitaip vargu ar būtų atskyręs nuo panašių smulkiųjų paukščių. Varnėnas - puikus pamėgdžiotojas, jis gali pamėgdžioti plaktuko garsą, dalgio galandymą, vištos kudakavimą, kitų paukščių "kalbos skolinius", ir visa tai įpina į savo sudėtingą giesmę. Varnėnus galima išmokyti tarti žodžius ar įsiminti nesudėtingos dainelės melodiją. Paprastoji tošinukė irgi balsinga pamėgdžiotoja. Visi varniniai paukščiai, intelektualai ir "poliglotai", nenusileidžia papūgoms įvairių garsų kartojimu.

---

Patelės "vyrus" renkasi pagal giesmės grožį ir stiprumą, tai yra raktas į širdį ir informacija, kad ši teritorija, išmaitinsianti būsimus palikuonis, yra užimta. Giesmė įspėja kitus patinus, kad nelįstų į teritoriją, o kartais būna tokios peštynės, kad du paukščiai nukrinta ant žemės. Žmogui atrodo, kad paukšteliai miške skraido kur nori, o iš tiesų yra griežta demarkacinė linija perėjimo metu, kurios peržengti nevalia. Tik migracijos metu jos nepaisoma, paukščiai pulkuojasi.

Paukščių meilės metą gali matyti įvairiausių pozų, šokio judesių. Kirai linkčioja ir sukioja galvas, snapeliuose laikydami vandens augalų.

Kuo skiriasi

Apmaudu, kai klaipėdiečiai, lesinantys nuo kelto kirus, juos vadina žuvėdromis. Kirai gyvena arčiau žmonių, o žuvėdros yra mažiau matomos. Atskirti lengva, nes kiro kojos ilgos, o žuvėdrų kojos tokios trumpos, jog atrodo, pilvu žemę remia. Ore žuvėdra grakštesnė, primena kregždę, nes turi skeltą uodegą. Kirų uodegos, išskyrus skeltauodegį, yra gana plati. Žuvėdros ir kirai gyvena kolonijomis, kad apsigintų nuo priešų, aršiai puola atėjūnus, gali ir žmogui kirsti į pakaušį. Kirai peri 3-4 kiaušinius, o žuvėdros - du. Kiaušinius vagia krankliai, varnos, šarkos, ne tik jauniklius, bet ir suaugusius paukščius išžudo kanadinės audinės. Biologas sakė, kad šios atvežtinės plėšrūnės išstūmė europines audines. Bet koks žinduolis, katė, lapė ar žiurkė, patekę į svetimus kraštus, padaro didžiulės žalos vietiniams paukščiams ir visai faunai, dėl jų kai kurios gyvūnų rūšys atsidūrė ties išnykimo riba.

Jūriniai paukščiai

Alkos pas mus neperi, bet žiemoja, žmogui jas pamatyti pakrantėje pasiseka retai. Gali pamatyti narūnėlį ar šiaurinį padūkėlį, giminingą kormoranams vandens paukštį, perintį Didžiosios Britanijos ar Norvegijos pakrantėse vadinamuosiuose paukščių turguose (ant uolų skardžių).

"Jūs teisi, sakydama, kad varna - gražiausias paukštis. Ji yra intelektuali, puikiai pažįstanti žmogų ir mėgstanti jo kaimynystę. Pagrindinė žmogaus teikiama privilegija - šiukšlynai; varnos yra visaėdės. Anksčiau paukščio laikymas nelaisvėje buvo labai populiarus, dabar įstatymu yra uždraustas bet kokio laukinio gyvūno laikymas namuose. Varninius paukščius galima išmokyti kalbėti ir įvairių triukų, dresuoti kaip šunis. Varna nėra plėšrūnė, bet ji yra plėšikautoja, nevengia nusmaugti jauniklį paukštelį ar išgerti kiaušinį, ar pribaigti kitą paliegusį padarą.

Kuršių nerijoje perinčių paukščių galėtų būti apie aštuoniasdešimt rūšių, o praskrenda beveik visi Lietuvoje sutinkami paukščiai. Kasmet čia atrandama naujų rūšių paukščių.

Akmenė Didysis kormoranas Laibasnapis kiras Lututė Smiltinukas Upinė žuvėdra Sauliaus Karaliaus nuotraukos