Nidoje - kova dėl pripučiamų atrakcionų verslo

Nidoje - kova dėl pripučiamų atrakcionų verslo

Nedidelę pergalę prieš Neringos savivaldybę pasiekę verslininkai Ričardas ir Asta Vaičiuliai įrodė, kad kurorto politikai, priėmę sprendimą avansu sumokėti mokesčius už leidimų prekiauti išdavimą, sudarė diskriminacines sąlygas. Tačiau savivaldybės atstovai, kaltinami "savų" verslininkų protegavimu, tokias kalbas vadina pamazgų pylimu.

"Net savivaldos įstatyme skelbiama, kad savivaldybės turi sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas ir skatinti verslo plėtrą, bet Neringos savivaldybėje tai leidžiama daryti tik išskirtiniams bei priklausantiems tam tikrai socialinei kategorijai verslininkams", - mano pripučiamų atrakcionų verslu Nidoje užsiimantis R. Vaičiulis.

Jo žodžius iš dalies patvirtina ir kovo mėnesį priimtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas, kur konstatuojama, jog Neringos savivaldybė, numatydama reikalavimą avansu sumokėti mokesčius už leidimų prekiauti išdavimą, sudarė diskriminacines sąlygas.

Tarnybai buvo apskųstas Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. patvirtintas prekybos leidimų išdavimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, jog teikiantys paraišką asmenys privalo iš anksto sumokėti mokestį už leidimo prekiauti išdavimą. Jei asmuo pageidauja iškart kelių prekybos vietų, jis turi avansu sumokėti nustatytus mokesčius iškart už visas vietas, priklausomai nuo vietovės - nuo 800 iki 2 000 litų metams už kiekvieną vietą. Nelaimėjusiems konkurso dalyviams sumokėta rinkliava grąžinama.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog toks reglamentavimas sudaro palankesnes galimybes dalyvauti konkurse stambaus verslo atstovams, galintiems avansu pervesti nustatyto dydžio rinkliavą.

Laimėjo ir teismą

Kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą R. Vaičiuliui prireikė po to, kai Neringos savivaldybė praėjusiais metais paliko jo žmoną Astą be vietos veiklai vykdyti.

Pasak jo, žmona konkurso metu pretendavo į 4 vietas, tačiau suvokdama, kad realiai neįmanoma laimėti visų vietų, mokestį susimokėjo tik už tris.

Tai nepatiko Neringos valdininkams ir, nors konkurso metu ji laimėjo leidimą į vieną vietą, buvo nuspręsta vietos iš viso neduoti.

"Teko kreiptis į teismą. Suprantama, kol tęsėsi teismo procesas, neturėjome vietos ir negavome planuotų pajamų. Tikslios sumos nenoriu įvardinti, tačiau dėl tokio savavaldžiavimo praradome ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

Tik šių metų sausio 16 d. Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą, kad Neringos savivaldybė buvo neteisi. Todėl po šio sprendimo kreipėmės į Neringos savivaldybės administracijos direktorių ir prašėme, kad tą pačią vietą, kurią buvome laimėję, duotų mums šiemet, juolab kad pinigai už ją sumokėti buvo dar pernai", - pasakojo R. Vaičiulis.

Pasak jo, savivaldybės administracijos vadovo Algimanto Vyšniausko atsakymas jį pribloškė - esą šiemet politikai nebėra patvirtinę tos pačios vietos, o 2013 metais sumokėtas mokestis negali būti užskaitytas šiems metams.

"Taigi pernai sumokėtų 1,2 tūkst. litų mums taip ir negrąžino, nes esą pinigai grąžinami tik tais pačiais kalendoriniais metais. Realiai mums lieka tik vienintelis šansas - vėl kreiptis į teismą, bet procesas vėl gali užsitęsti ne vienerius metus, o advokatams reikia nemažai pinigų. Situacija kuriozinė, bet, patikėkite, mums visai nejuokinga", - pasakojo verslininkas.

Visgi R. Vaičiulis sakė neturintis kitos išeities, tad ruošiasi apskųsti teismui Neringos savivaldybės administracijos vadovybę dėl savavaldžiavimo.

"Tokia tvarka"

Kadangi Neringos savivaldybės administracijos direktorius atostogauja, komentarą dėl susidariusios situacijos parengusi atstovė ryšiams su visuomene Sandra Vaišvilaitė patikino, kad savivaldybė iki šiol nėra sulaukusi reikiamo A. Vaičiulienės prašymo, kad būtų grąžinti pinigai.

Kita vertus, jei tokį prašymą verslininkė dabar ir pateiktų, esą jis būtų pavėluotas.

"Nuostatuose yra nurodoma įmokų grąžinimo tvarka. Asmuo įmoką turi susigrąžinti tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jis dalyvavo atrankoje", - tvarką paaiškino savivaldybės atstovė ir leido suprasti, kad pinigus dabar įmanoma susigrąžinti tik teismo keliu.

Pasak Neringos savivaldybės Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vedėjos Jelenos Andriejauskienės, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijas bus sureaguota - kitais metais konkurso tvarka bus pakeista, ir verslininkams nebereikės iš anksto mokėti tokių didžiulių sumų, jei jie pretenduoja ne į vieną, o į kelias vietas.

"Tačiau šiemet viskas vyko pagal seną tvarką, nes Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijas gavome jau konkursui pasibaigus", - sakė J. Andriejauskienė.

Vedėja taip pat pasakojo, kad Vaičiulių šeima pernai itin aktyviai dalyvavo vietų parinkimo konkurse, tad esą nenuostabu, kad jiems užkliuvo reikalavimas susimokėti už visas vietas. Pernai prašymus net į kelias vietas teikė ne tik sutuoktiniai Vaičiuliai, bet ir abu jų sūnūs, marti bei marčios motina. Kiekvienas iš jų pretendavo į 4-5 vietas.

"Jie pretendavo į daug vietų, todėl ir sumos susidarė nemenkos. Konkurenciją sudarė didelę, o susimokėti nenorėjo. Mes negalėjome nepaisyti patvirtintos tvarkos", - aiškino J. Andriejauskienė.

Valdininkai susilaikė nuo detalesnių komentarų, bet neslėpė, kad minėti verslininkai jiems yra tarsi rakštis vienoje vietoje. Esą kitiems verslininkams jokių problemų nekyla, o ši šeima vis ieško prie ko prikibti.

Matmenys pagal užsakymą?

Nors Neringoje pripučiamų atrakcionų verslu užsiima tik keli verslininkai, nedideliame Nidos mieste konkurencija didžiulė.

Pasak R. Vaičiulio, pikčiausia, jog Nidoje vykstančio vietų pasidalijimo proceso net negalima vadinti sveika konkurencija. Esą susidaro įspūdis, kad valdžia sudaro visas sąlygas, jog pajamas iš šio verslo gautų tik vienintelis šios rinkos žaidėjas Genadijus Kobozevas, kurio žmona Janina dirba Neringos savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja ir priklauso Neringos savivaldybės taryboje daugumą turinčiai Socialdemokratų partijai.

"Kas gali paneigti kalbas apie egzistuojantį "savų" klaną savivaldybėje?" - klausė verslininkas ir pateikė krūvą pavyzdžių, kurie turėtų patvirtinti jo įtarimus.

Kaip vieną iš pavyzdžių R. Vaičiulis įvardijo ir tai, kad kurorto savivaldybės Architektūros skyrius reikalauja, jog atrakciono užimamo ploto matmenys būtų ne didesni kaip 6 metrų ilgio bei 6 metrų pločio, ir nederina atrakcionų, kurie pagal užimamą plotą neviršija Neringos miesto tarybos patvirtinto dydžio t. y. 36 kv. m, bet yra 8 metrų ilgio ir 4 metrų pločio arba 9 metrų ilgio ir 4 metrų pločio.

"Ar Architektūros skyrius tokiais savo veiksmais nesiekia sudaryti išskirtinių sąlygų G. Kobozevui, kurio pripučiamas atrakcionas yra 6 metrų ilgio ir 6 metrų pločio, ir ar taip nesiekiama eliminuoti iš atrankos kitus dalyvius?" - svarsto R. Vaičiulis.

Verslininkas akcentavo ir tai, kad 2012 metais G. Kobozevas, įsigydamas vieną atrakcioną-karuselę, iš Neringos savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos gavo 18 tūkst. Lt. Skiriant šią paramą pagrindinis reikalavimas ir kriterijus buvo, kad veikla, kuriai skirta parama, būtų vykdoma ištisus metus.

"Tokią sąlygą žinodami kiti verslininkai net nedalyvavo konkurse, o G. Kobozevas, nepaisant to, jog veiklos visus metus nevykdo, dalyvavo ir paramą gavo", - stebisi verslininkas.

Esą negana to, senojo kempingo teritorijoje žaidimų ir mažųjų atrakcionų vieta yra specialiai suderinta tik tokiam atrakcionui, kurį turi įsigijęs G. Kobozevas - tik mechaniniam atrakcionui.

"Kodėl vienam verslininkui sudaromos išskirtinės sąlygos, netgi pažymint vietas, kad kiti negalėtų pretenduoti į jas, o kitiems verslininkams net nederinamos viešosios vietos? Gal Neringos savivaldybė yra pasirašiusi su G. Kobozevu koncesijos sutartį, kad tik jis gali vykdyti pramogų teikimo Nidoje veiklą?" - daugybę klausimų valdininkams turi R. Vaičiulis.

Lygiosios?

"Pamazgų pylimas, ir tiek. Nė kiek nesistebiu, kad R. Vaičiulis bando apie mus prikurti visokiausių legendų. Tiesiog šitaip nori susidoroti su konkurentais. Jis ir man į akis yra pasakęs, kad susidoros su mumis", - šitaip situaciją komentavo J. Kobozeva.

Jos sutuoktinis Neringoje atrakcionų verslą vykdo jau 15 metų. Pasak J. Kobozevos, niekada su kitais verslininkais nekildavo jokių konfliktų.

"O kai į Neringą atvažiavo R. Vaičiulis, dėl jo agresyvaus elgesio ne kartą yra tekę kviesti ir policiją. Nenustebsiu, jei netrukus panašios pamazgos bus pradėtos pilti ir ant Palangos savivaldybės, nes ir ten R. Vaičiulis vykdo savo verslą.

Tegul kalba ką nori, turiu Etikos komisijos išvadą, kurioje jokio viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimo nenustatyta. Tikrai dirbame skaidriai ir sąžiningai", - komentavo J. Kobozeva.

Kad G. Kobozevas būtų monopolizavęs atrakcionų verslą, neatrodo ir peržvelgus šiemet vykusio konkurso protokolą. Jame matyti, jog šiemet į paskirtas viešas vietas, kur gali būti vykdoma atrakcionų veikla, prašymus kartu su kitais verslininkais aktyviai teikė ne tik sutuoktiniai Vaičiuliai, bet ir Kobozevai.

Tiesa, J. Kobozeva konkurso metu atrankai nebesiregistravo ir vokų su reikiamais dokumentais nepateikė.

Iš viso buvo varžomasi dėl 7 vietų. Loterija lėmė, kad po vieną vietą Juodkrantėje atiteko G. Kobozevui ir A. Vaičiulienei, kitas vietas Nidoje loterijos metu pasidalijo kiti šios rinkos žaidėjai.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder