Pagėgių senelių globos namuose - mados ir grožio šou

Sumišęs pavasaris. Saulė kasdien kopia vis aukščiau, bet ima ir praplyšta dangaus skliautas, pabyra snaigės - baltieji perlai. Atsidūsti ir mąstai, kaip į širdį pavasarį greičiau pakviesti. O jei jau gyvenime ruduo, dar sudėtingiau širdyje pavasarį pažadinti.

Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose mados ir grožio šou pavasarį širdyse tikrai pažadino.

Ilgai senelių namų socialinės darbuotojos galvojo, kuo nustebinti senoles, ką padovanoti joms švenčių proga, kurios, tarsi išsirikiavusios laukia savo eilės: Tarptautinė moters diena, Lietuvos Nepriklausomybės 20-metis.

Visos moterys prieš šventes gražinasi, t.y. lankosi kirpyklose, parduotuvėse ieško naujų rūbų, papuošalų. Kuo gi senolės prastesnės? Juk kažką panašaus galima pasiūlyti ir joms.

Tai ir sumanė Pagėgių senelių globos namų socialinės darbuotojos surengti mados, grožio, elegancijos šou ir paversti globotines dailiomis senjoromis - manekenėmis.

Ilgai kalbinti senelių nereikėjo. Manekenėmis panoro tapti septynios globotinės. Buvo ir daugiau norinčių, tačiau dėl įvairių sveikatos sutrikimų jų svajonė - neišpildoma.

Modeliai išrinkti, beliko išspręsti demonstruojamos kolekcijos klausimą. Bičiulių iš Vokietijos ir Švedijos dėka iš sandėlyje sukauptų rūbų galima būtų sukurti ne vieną kolekciją. O ir socialinės darbuotojos bei padėjėjos pagavo azartą ir iš namų atnešė vakarinių suknelių, papuošalų ir kitokių moteriškų aksesuarų pavasarinei kolekcijai paįvairinti.

Prasidėjo stilistų darbas. Atsižvelgiant į manekenės skonį bei figūrą, kiekvienai moteriai buvo parinkti ir priderinti rūbai bei aksesuarai, jos buvo stilingai sušukuotos. Padirbėjo ir vietinės visažistės - padarė moterims makiažą.

Veidrodis tądien moterims-manekenėms buvo tarsi stebuklas. Žiūrėdamos į savo atvaizdą jos spindėte spindėjo, aikčiojo iš nuostabos ir pasitenkinimo.

Kaip ir dera, grojant muzikai moterys ėjo ant podiumo ir pristatė tris skirtingus rūbų stilius: laisvalaikio, dalykinį ir vakarinį.

Pristatyti sukurtą rūbą visiškai netrukdė geliantys sąnariai, sopanti nugara ar ne visai tiesi eisena. Užmarštin nustūmusios metus, moterys buvo grakščios ir išdidžios.

Pavasario kolekcijos žiūrovai negailėjo aplodismentų. O žiūrėjo juk visi savi: direktorė, kambario kaimynai, kiti gyventojai, administracijos ir socialinės darbuotojos.

Kad "desėtką" metų nubraukus

"Tokiomis gražiomis buvome tik jaunystėje... Svajoti nesvajojau, kad tapsiu manekene... Tokių rūbų dar gyvenime neteko dėvėti", - sakė senolės, o akyse spindėjo žodžiais nenusakomas džiaugsmas ir dėkingumas, kad darbuotojos, pasitelkusios išradingumą bei fantaziją, dovanojo tikrą šventę ir atsuko laiką vienais kitais metais į praeitį.

Metus atgalios pasuko ne tik moterys, demonstruojančios kolekciją. Senoliai irgi buvo itin elegantiški - ryšėjo kaklaraiščius. Jie sveikino moteris, direktorę bei darbuotojas su artėjančiomis šventėmis, dedikavo joms poeto V.Mačernio eiles, dovanojo globos namų gyventojų gamintus papuošalus. Vyrų akys taip pat spindėjo. "O kad taip vieną kitą "desėtką" metų kur tai padėjus...", kalbėjo senoliai.

"Gali būti, jog po šios šventės įsiplieks naujas meilės romanas", - kalbėjo socialinės darbuotojos.

Šventės pabaigoje direktorė Regina Narušienė padėkos raštais apdovanojo visas manekenes. Kitiems namų gyventojams bei darbuotojams negailėjo gerų žodžių, ragino būti aktyviais bei nepamiršti puoselėti savo grožį. Juk kiekvienas amžiaus tarpsnis yra gražus ir nepakartojamas. Reikia tik truputėlį pastangų ir nenugrimzti į kasdienybę.

Renginį vainikavo "vakaruška". Pagal linksmą liaudies muziką smagiai trepsėjo ir sveiki, ir ligoti. Kojas stengėsi kilnoti net tie, kurie sukaustyti sėdi vežimėliuose. O stipresni stengėsi pašokdinti patikusias šventės dalyves. Šokio sūkuryje sukosi ir direktorė bei kitos darbuotojos. Teisybę liaudis sako, kad prie geros "ūkatos" nėr blogos sveikatos.

"Šilokarčema"