Palangos gintaro muziejuje vyko forumas, kurio metu kalbėta apie grafų Tiškevičių paveldą Lietuvoje bei dalintasi sėkmės istorijomis. Pagrindinė visų kalbų mintis - Palanga turi keisti savo veidą.
Pažintinis maršrutas
Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė pasakojo, kad grafų Tiškevičių paveldas kurorte yra gausus.
Palangoje aktyviai veikė Juozapas Tiškevičius, Palangos dvarą paveldėjęs iš tėvo. Būtent jis 1877 m. pastatė, o 1880 m. išplėtė pirmąjį ir didžiausią Palangos viešbutį-restoraną-kurhauzą. Be to, jo dėka buvo įkurtas miesto parkas, pastatytas tiltas į jūrą, prieplauka, įkurta Palangos progimnazija, įrengtos maudyklės su pašildomu jūros vandeniu ir t. t.
Didžiąją dalį išlikusio grafų Tiškevičių paveldo šiomis dienomis apima sukurtas pažintinis turas "Tiškevičių bulvaras".
Pasak specialistės, didelę dalį išlikusio paveldo užima vilos. Savivaldybę džiugina tai, kad dalis verslininkų investuoja, prižiūri ir saugo statinius, apie kuriuos dauguma net nežino, jog tai - Tiškevičių paveldas. Problematiškesni atvejai yra ten, kur aplinka apstatyta įvairiais skėčiais, kioskais, nameliais ant ratų. Tai miesto nepuošia, bet, K. Litvinienės teigimu, iškeldinti jų Savivaldybė negali, tad lieka tikėtis verslininkų supratingumo.
"Džiugu, kad duris atvėrė "Anapilis". Dar norime įrengti vėjo vargonus, pagąsdinti praeivius, - juokavo K. Litvinienė. - Smagu, kad pagaliau tvarkomas ir "Jūrapilis". Lengviausia būtų buvę laukti, kol nugrius, o vėliau ten statyti viešbutį, bet savininko požiūris buvo kitoks, jis suprato statinio vertę. Šiuo metu vila tvarkoma, ten planuojama įrengti restoraną."
Apskritai Palangoje yra apie 120 paveldo apsaugos objektų, tarp jų - 8 kompleksai. Jiems tvarkyti, prižiūrėti skiriama suma auga, šiemet tam skirta 308 tūkst. eurų.
"Turi pakeisti veidą"
Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad dar yra kur pasitempti.
"Nelengva įtikinti kai kuriuos verslininkus, kurie Palangą mato tik kaip kioskus vasarą. Pavyzdžiui, vadinamoji Smetonos vila, kurios savininkei prieš maždaug 15 metų buvo grąžinta sklypo dalis, nes ji buvo įsipareigojusi pastatyti paminklą Smetonai. Bet iki šiol jo nėra. Esame teismų karuselėje. Gaila, kad mūsų įstatymai tokie, kad privačiuose sklypuose Savivaldybė neturi jokių svertų. Savivaldybė jaučia didelį spaudimą iš verslo, kuris nenori pripažinti, kad turime keistis, ne tik dėl Basanavičiaus gatvės turime skambėti visoje Lietuvoje. Palangos strategija seniai sukurta, ją sukūrė dar grafai Tiškevičiai. Turime keisti miesto veidą, galvoti apie kavines, verandas. Basanavičiaus gatvė turi pakeisti veidą. Tikiuosi, taip ir atsitiks. Gal ne per vienerius metus, bet kai pamatys verslininkai, kad pas juos klientų nebėra, o jie renkasi gražiuose statiniuose, kur vyksta graži kultūrinė programa, jie bus priversti pakeisti tą veidą", - vylėsi meras.
Pasak jo, miesto vizija - eiti grafų Tiškevičių keliu.
"Manau, tai bus Palangos sėkmė", - įsitikinęs Š. Vaitkus.
Svarbu regionui
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasidžiaugė, kad Palanga kalba apie savo identitetą.
"Palanga verslo pasaulyje matoma kaip miestas-vertybė, ne kiekvienas verslas drįsta ateiti čia. Vis dėlto atsakingi verslai mato autentiškumo svarbą, o Palangos perspektyva - didelė", - sakė M. Statulevičius.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pažymėjo, kad Tiškevičių paveldas yra vienijantis dalykas. Jis puoselėjamas ne tik Palangoje, bet ir Užutrakyje, Kretingoje, Raudondvaryje.
"Norisi tikėti, kad Palanga tampa savotišku telkiančiu lyderiu", - forumą reziumavo D. Varnaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą