Palangos Kurhauzo griuvėsiai virs teatro sale

Klaipėdos apygardos teismas jau prieš metus nusprendė, kad išlikusi medinė Palangos Kurhauzo dalis perduodama valstybei. Taip pat, teismo sprendimu, valstybė paimamo turto bendraturčiams turi atlyginti 10,14 tūkst. eurų sumą, o valstybei turi būti atlyginta kultūros vertybei dėl aplaidumo bei nepriežiūros padaryta 29,17 tūkst. eurų žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kurhauzo dalies, dėl kurios kilo ginčas, bendraturčiai ir po daugkartinių nurodymų nevykdė įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų tinkamai laikyti ir prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančią kultūros vertybę, turinčią visuomenei didelę istorinę, kultūrinę vertę. Tinkamai neprižiūrima medinė Kurhauzo dalis, nepašalinus atsiradusių defektų ir neatlikus būtinų veiksmų statiniui apsaugoti, visiškai sunyko.

Perduota savivaldybei

Po šio sprendimo Palangos savivaldybė kreipėsi su prašymu, kad Kurhauzas būtų perduotas jai, kas padaryta pernai spalio viduryje. Praėjo daugiau nei pusmetis, kol kas griuvėsiai stovi kaip stovėję. Tačiau savivaldybė turi planą.

Kurorto meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad jau po kelių savaičių šioje miesto vietoje pajudės darbai ir šalia jau atstatytos mūrinės Kurhauzo dalies, kur įsikūrusi profesionalaus scenos meno erdvė, bus atstatyta medinė dalis su teatro sale.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimą meras vadina istoriniu momentu, kai įvyko lūžis ir teismas atsižvelgė į viešąjį interesą. Nes visus tuos metus, Š.Vaitkaus įsitikinimu, buvę savininkai sudegusios Kurhauzo dalies netvarkė tyčia, ką esą pripažino ir teismas.

„Ta istorija pasibaigė, neskundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kad pastato likučius grąžina valstybei, o valstybė perdavė Vyriausybės nutarimu Palangai. Po kelių savaičių medinėje Kurhauzo dalyje prasidės darbai. Per pusę metų paruošėme dokumentus, dabar laukia du etapai. Pirmiausia pamatų restauracija, o tada – viso pastato atstatymas ir pritaikymas“, – kalbėjo Palangos meras.

Savivaldybė, kaip tvirtina meras, jau turi leidimą pamatų restauracijai. Taip pat dar šiais metais privalu parengti techninį (restauravimui) ir viso pastato pritaikymo projektus. Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros, tad metų pabaigoje ar, blogiausiu atveju, kitų pradžioje techninis projektas bus parengtas. Tada kitais metais prasidės ir paties medinio Kurhauzo atstatymo darbai.

„Palangoje viskas greitai, – šyptelėjo meras, paklaustas, kiek laiko užtruks Kurhauzo atstatymo darbai. – Jeigu nenutiks jokių blogų dalykų, turime planą per pusantrų metų nuo statybos leidimo gavimo datos Kurhauzą turėti. Ten yra medinė dalis, ji reikalauja nemažai darbo.“

Nori teatro festivalių

Būsimojo pastato viduje bus didesnė salė, nei yra šiuo metu jau atkurtoje Kurhauzo dalyje, – apie 300–400 sėdimų vietų ir ji būtų pritaikyta teatrams. Anot Š.Vaitkaus, čia galės vykti ir kitokie renginiai, bet iš esmės norima visų pirma užsitikrinti erdvę, kur vyks spektakliai.

„Norime turėti, ypač ne sezono metu, teatro festivalius – rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį. Žmonės gali atvykti į Palangą ir pabūti teatre, pasidžiaugti kultūriniu gyvenimu. Jau ne vienus metus pastebime, kad Palangoje žmonės labai lanko įvairius renginius, koncertus, reikia tik kokybės. Lanko viską“, – tikino meras.

Jau veikiančioje Kurhauzo dalyje esančioje salėje koncertuoja atlikėjai iš Lietuvos ir viso pasaulio, skamba kamerinė, chorinė, džiazo ir liaudies muzika. Čia galima rengti ir mono spektaklius.

„Tiek metų stovi tas mūsų simbolis Kurhauzas sudegęs, tai buvo didžiulė Palangos gėda. Atvykdavo turistai ir sakydavo: „Kas čia yra? Antrojo pasaulinio karo gal kokie likučiai? Atvažiuojame jau dešimtmetį ir matome, kad vidury miesto ant stogo auga žolės ir sudegęs pastatas, gal eksponuojate tai?“ Neturėdavome ką ir atsakyti, nes vyko teismai ir kt. 2015 metais užsibrėžėme tikslą, kad turime sutvarkyti. Viskas pavyko, šiandien turime atstatytą mūrinę Kurhauzo dalį, tai didžiulis mūsų laimėjimas“, – kalbėjo meras.

Š.Vaitkaus teigimu, atstatytoje Kurhauzo dalyje per metus vyksta apie 100 renginių ir dotuoti šios kultūros įstaigos savivaldybei nereikia – esą gaunamų pajamų jai visiškai užtenka save išlaikyti. Ten pat yra įsikūręs ir Palangos kultūros ir jaunimo centras.

Koncesininkas moka paskolą

Meras linkęs pasigirti ir dar vienu šalia Kurhauzo esančiu statiniu – koncertų sale. Prieš kelerius metus pastatyta erdvė išnuomota koncesininkui, ką Š.Vaitkus linkęs vadinti nepaprastu laimėjimu. Esą retas atvejis, kai nuomininkas ne tik prisiima įsipareigojimą išlaikyti salę, bet ir dar moka savivaldybei. Kitų Lietuvos miestų patirtys, mero teigimu, kitokios – dažniausiai savivaldybės priverstos remti tokius objektus.

„Tai, mano nuomone, negeras dalykas. Juk sukurtas naujas dalykas, jo negalima atiduoti nemokamai ir dar primokėti. Kaip tokiu atveju atrodome prieš kitą verslą, kuris nesinaudodamas Europos Sąjungos parama, ima paskolą ir kažką pasidaro. Mes turėjome tikslą, kad būsimasis koncesininkas sumokėtų mūsų paimtą beveik 4 mln. eurų kreditą, tiek prisidėjo Palangos savivaldybė prie statybų. O pagrindinis dalykas – kad renginiai būtų organizuojami ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais“, – teigė Š.Vaitkus.

Koncesininko Palangos savivaldybė ieškojo dvejus metus, šiemet sutartis pagaliau pasirašyta. Pagal ją įsipareigota ne sezono metu surengti ne mažiau kaip 77 renginius, vadinasi, kiekvieną savaitgalį kas nors vyks. Tiesa, šio rudens renginių tinklelis kol kas nėra sudarytas, koncesininkų atstovė paminėjo tik vieną koncertą lapkritį. O kreditą sumokėti įmonė turės per 20 metų, taip nuimdama šį finansinį įsipareigojimą nuo savivaldybės pečių.

Nors koncertų salė tikrai didelė, meras tikina, kad vietos per renginius joje beveik visada būna užimtos – bent jau 80 proc. Tačiau esą viskas priklauso nuo turinio, tarkim, jeigu atvažiuoja muzikinis teatras, tuščių vietų nelieka.

O labiausiai meras didžiuojasi tuo, kad Koncertų salę itin gerai įvertino Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionato organizatoriai, nusprendę būtent Palangoje rengti 2019–2020 m. čempionatą.

Tiškevičių paveldo dalis

Anot mero, tam, kad Palanga būtų ne vien vasaros kurortas, kai žmonėms pakanka saulės ir jūros, reikia kuo daugiau traukos objektų – sporto, kultūrinių. Pirmiausia ir imtasi Tiškevičių paveldo: sutvarkyti rūmai, parkas, tam pasinaudota ir valstybės, ir Europos Sąjungos parama.

Su grafų Tiškevičių dinastija siejama ir Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia. Grafas J.Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J.Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas ir čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo mūrinės dalies restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Kurhauzui suteiktas naujas adresas – Grafų Tiškevičių alėjos 1-asis numeris.