Paminklą prancūzams regi ant Urbo kalno

Paminklą prancūzams regi ant Urbo kalno

Neringos savivaldybės politikai, pasitarę su istorikais ir muziejininkais, siūlo prancūzų karo belaisviams pastatyti akmeninį paminklą Nidoje, ant Urbo kalno.

„Toks buvo kolektyvinis sprendimas. Istorikai paaiškino, kad 1916 metais būtent prancūzų karo belaisviai kalnapušėmis apsodino Urbo kalną. Neginčijamų faktų dėl tikslios vietos, kur galėjo būti 1870–1871 metais veikusi prancūzų belaisvių stovykla, dar neturime. Tad statyti monumentą vadinamajame Mirties slėnyje nesiūlyta.

Paminklu rūpinsis Prancūzijos ambasada Lietuvoje, savivaldybė tik suformuluos sąlygas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Tačiau jau aiškėja, kad sumanymas įrengti monumentą ant gamtos paminklo Urbo kalno sulauks nemenkų diskusijų, mat šiai užmačiai griežtai nepritaria Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

Aušra Feser: „Manau, reikėtų labai atsargiai vertinti merijos pasiūlymą, iš naujo diskutuoti.“

Nutarė nelaukti

Idėja Nidoje pagerbti Prancūzijos karius kilo, kai šios šalies ambasada Lietuvoje susidomėjo Mirties slėniu Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje.

Prancūzijos vyriausybė šiemet nusprendė per diplomatinę atstovybę finansuoti žvalgomuosius archeologinius tyrimus ieškant tikslios XIX amžiuje veikusios karo belaisvių stovyklos vietos. Istoriniai šaltiniai byloja, kad per Prūsijos ir Prancūzijos karą 1870–1871 metais tokia stovykla buvo smėlynuose prie Nidos.

Yra žinoma, jog vykstant kariniam konfliktui prancūzai trėmė suimtus vokiečių karius į Šiaurės Afriką ir ten vertė dirbti sunkius darbus dykumoje nežmoniškomis sąlygomis. Esą kerštaudami priešininkams vokiečiai pasirinko Nidą. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Parnidžio ir Sklandytojų kopų aplinka išties buvo panaši į dykumą, pustomą smėlio, todėl tiko belaisvių stovyklai įrengti.

„Prancūzijos ambasada kreipėsi į Vokietijos archyvus dėl šių aplinkybių patikslinimo, nes Lietuvoje nėra autentiškų dokumentų. Remiamasi tik istorikų užuominomis. Ta vieta, kurioje dabar iš smėlio kyšo mediniai kryžiai, nuo seno vadinama Mirties slėniu, tačiau ar būtent ten veikė stovykla, nežinome. Kol negauta tikslesnės informacijos, nutarta remtis patikrintais faktais“, – aiškino D. Jasaitis.

Prancūzijos ambasada pasiryžusi finansuoti ir paminklo tėvynainiams statybas, todėl neseniai Neringos savivaldybėje vyko darbo grupės pasitarimas.

„Susirinko politikai, valdininkai, istorikai, muziejininkai, kultūrininkai, visuomenininkai. Mums buvo paaiškinta, kad 1916 metais prancūzų karo belaisviai tikrai apsodino kalnapušėmis Urbo kalną, ant kurio stovėjo pirmas Nidos švyturys. Finansavimas gautas šiems metams, tad jei lauksime atsakymų iš Vokietijos, galime ir neįgyvendinti idėjos. Darbo grupė pasiūlė monumentą iš akmens statyti ant Urbo kalno, pietinėje jo dalyje, prie labai gražios regyklos į Parnidžio kopą, už kurios ir yra Mirties slėnis“, – atskleidė detales meras.

Mirties slėnis vis dar yra istorinė paslaptis, susijusi su 1870-1871 metais vykusiu Prūsijos ir Prancūzijos karu. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Esą sprendimas teisiškai dar negalioja. „Dabar pati ambasada organizuos konkursą ir siūlys, koks tas paminklas galėtų būti. Savivaldybė tik išdėstys sąlygas, kad jis nebūtų per aukštas, nedarkytų aplinkos, taip pat išduos leidimą. Monumentas bus nesusijęs su Mirties slėniu, tačiau jame įrašysime žinomus istorinius faktus apie prancūzų karių buvimą Nidoje skirtingu laikotarpiu. Taip pagerbsime jų atminimą. Be to, numatyta sutvarkyti patį Urbo kalną. Prie paminklo ves nauji takai“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Kritikos strėlės

Nidoje stūksantis 52 metrų aukščio Urbo kalnas – geomorfologinis paminklas, todėl idėja statyti ant jo akmeninį monumentą jau sulaukė aplinkosaugininkų kritikos. VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad Neringos merija turėtų neskubėti.

„Nemanau, jog gamtos paminklas yra tinkamiausia vieta paminklui. Prioritetas Urbo kalne – gamtos apsauga, o ne naujų objektų statymas. Tokius planus vertinu labai skeptiškai. Jau pritarta Urbo kalno sutvarkymo koncepcijai, joje jokių monumentų nenumatyta. Tai, kas šioje vietoje padaryta seniau, – įvykę faktai, tačiau iš naujo darkyti aplinkos nevalia. Manau, merijai reikėtų pasirinkti kitą variantą prancūzų belaisvių atminimui įamžinti“, – tvirtino R. Baškytė.

Aušra Feser: "Manau, reikėtų labai atsargiai vertinti merijos pasiūlymą, iš naujo diskutuoti.“

Panašios nuomonės laikosi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser. „Urbo kalnas niekaip nesusijęs su istoriniais 1870–1871 metų įvykiais, belaisvių stovykla. Tiksliai žinoma, jog prancūzai buvo vedami nukasti kopos Purvynėje. Tad Urbo kalnas nėra tinkama vieta ne tik dėl istorinių aplinkybių, bet ir dėl to, kad kalbame apie gamtos paminklą. Manau, reikėtų labai atsargiai vertinti merijos pasiūlymą, iš naujo diskutuoti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ji.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder