Paukščiams žiema nebebaisi?

Žiemai neįprasti paukščiai

Šilta žiema pažėrė mums ir ne itin įprastų vaizdų, šalia vandens telkinių galime pamatyti daugiau paukščių nei įprastą žiemą. Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys teigė, jog pastaruoju metu Lietuvoje paukščių daugiausia ir sutiksi šalia vandens.

„Juk telkiniai neužšalo, o Kuršių marios išvis neužšalo. Sausio pradžioje net žaltį mačiau šliaužiojantį. Aišku, jeigu paspaustų 20-30 laipsnių šaltis, gyvūnams būtų blogai. Bet kol kas nieko blogo nematau, jei iki 10 laipsnių šalčio atšąla, nieko nenutiks“, - aiškino V.Jusys.

Pasak jo, gana daug paukščių šįmet liko žiemoti Lietuvoje.

„Keletas tūkstančių ančių buvo Nemuno deltoje, keli šimtai žąsų, gulbių giesmininkių irgi liko žiemoti. Kai galutinai vanduo užšals, šie paukščiai pasitrauks į Vokietiją, galbūt ir iki Olandijos nuskris“, - svarstė ornitologas. Ventės rago ornitologijos stotyje nuo šių metų pradžios sužieduota daugiau kaip šimtas paukščių. Paukščiai gaudomi voratinklinėmis gaudyklėmis.

„Sausio mėnesį pagavome dvi pilkąsias pečialindas, jas pagauti žiemos metu - labai retas dalykas. Sakyti, kad tie paukščiai liko Lietuvoje, būtų netikslu, tai ne Lietuvos paukščiai, jie atskridę iš Šiaurės“, - aiškino V.Jusys. Ir pridūrė, jog šiemet neįprastai daug pagauta ir liepsnelių, kurios žiemoti skrenda iki Ispanijos, Prancūzijos ar net Maroko. Tiesa, ornitologas atkreipė dėmesį, jog šią žiemą sausio 11 dieną Panevėžio rajone šalia Paįstrio gyvenvietės pievoje buvo pastebėtas gandras, kuris pernykštėje žolėje ieškojo maisto.

„Žiemoti lieka dauguma paliegusių gandrų, sveiki tikrai nelieka“, - teigė V.Jusys.

Pagauna daugiau sparnuočių

Pasak V.Jusio, kol orai šilti, paukščių lesinti nebūtina, tačiau atšalus juos lesinti būtina.

„Ko gero, dabar žmonių pagalbos labiausiai reikia vandens paukščiams. Nes kai viskas įšąla, jie nepasiekia maisto. Tiek antis, tiek gulbes žiemą reikia lesinti, tik ne rudenį, nebent kai jau tikrai bėda yra“, - kalbėjo jis.

Jokiu būdu paukščiams negalima duoti sūdyto maisto, vandens sparnuočiams tinka batono gabaliukai, o smulkesniems paukščiams, kurie lankosi lesyklose, tinka nesūdyti lašiniai, saulėgrąžos, kruopos, balta duona, tik ne juoda.

Ventės rago ornitologijos stoties direktorius tikino, jog pastaruoju laiku pagaunama vis daugiau paukščių, taigi šios stoties darbuotojams darbo netrūksta.

„Pagauname daugiau, nes paukščiai migruoja. O be gaudymo turime ir daugiau darbų - juk pas mus vyksta renovacija, be to, vandens paukščių apskaita, Nemuno deltoje sausio viduryje, pamariais per kelias dienas suskaičiavome daugiau kaip 8000 paukščių“, - šypsojosi V.Jusys.

Naujos rūšys

Beje, į Lietuvą iš pietinių kraštų plinta vis daugiau paukščių, kurie mūsų kraštui kažkada buvo išvis nebūdingi.

„Užpernai dvi naujos paukščių rūšys perinčios rastos Lietuvoje. Tai kojūkas Klaipėdos rajone, šis paukštis labai ilgomis kojomis, ir europinė juodgalvė kiauliukė, ji prie Vilniaus perėjo“, - džiaugėsi V.Jusys.

Ornitologas džiaugėsi, jog gyventojų susidomėjimas paukščių rūšimis, gyvenimu, migracijos ypatumais tik auga.

„Daugelis žmonių labai mėgsta stebėti paukščius. Aš pats esu vieno žurnalo apie paukščius redaktorius, ir pastebiu, jog žmonės vis labiau skaito, vadinasi, susidomėjimas paukščiais tik didėja, - tikino V.Jusys. - Štai pamaryje jau visą mėnesį gyvena raiboji pelėda, daug kas ir ją stebi. Šią pelėdą mes radome praėjusių metų gruodžio 18 dieną, ir šis paukštis laikosi toje pačioje vietoje.“

Taip pat tarp gyventojų itin populiarėja paukščių fotografavimas. Žmonės internete gali rasti Lietuvoje fotografuotų paukščių, kurių rūšys beveik visos įamžintos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“