Pranciškonų brolija šventė dvigubą jubiliejų

Pranciškonų brolija šventė dvigubą jubiliejų

Tris praėjusio savaitgalio dienas į Kretingą ir Palangą kaip į didžiuosius atlaidus plūdo žmonės iš visos Lietuvos: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija šventė dvigubą – 550-ųjų įsikūrimo Lietuvoje ir 30 metų sugrįžimo iš pogrindžio į Kretingą – jubiliejų.

Savo apsilankymu Lietuvos pranciškonų broliją pagerbė Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius bei vyskupai pranciškonas Linas Vodopjanovas ir Kęstutis Kėvalas, Seimo nariai Antanas Vinkus ir Algirdas Butkevičius, taip pat – svečiai iš 17 pasaulio pranciškoniškųjų provincijų.

Kretinga – pranciškonų dvasinis centras

Kretingos bažnyčia turbūt dar niekad nematė tiek gausiai iškilmingoje procesijoje per šeštadienio Padėkos šv. Mišias altoriaus link judančio būrio dvasininkų – Lietuvos ir užsienio brolijų pranciškonų, o per sekmadienio Sumos šv. Mišias jų gretas dar papildė Jo Eminencija kardinolas S. Tamkevičius bei Telšių ir Panevėžio vyskupai K. Kėvalas ir L. Vodopjanovas.

Į susirinkusiuosius – bažnyčią tomis dienomis pripildė ne vien kretingiškiai, bet ir žmonės iš aplinkinių parapijų, ir į vyrų maldos dieną suvažiavę tikintieji iš visos Lietuvos – kreipėsi Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas Algirdas Malakauskis.

„Susirinkome švęsti čia todėl, kad mūsų mylima Kretinga yra pranciškonų dvasinis ir reprezentacinis centras. Ir, nors pirmieji pranciškonai Lietuvoje prieš 550 metų įsikūrė Vilniuje ir Kaune, o Kretingoje – pusantro šimto metų vėliau, Kretingos vienuolynas vienintelis carinės Rusijos valdžios metais išliko neuždarytas, ir atsikūrė pirmasis, dar tebesant sovietų okupacijai.

Šią merdinčią Šv. Kazimiero provinciją Kretingoje 1913 m. atgaivino kunigas Pranciškus Bizauskas. Tarpukariu Kretingoje buvo įkurtas Lietuvos pranciškonų dvasinis centras: pradėti švęsti garsieji Šv. Antano bei Porciunkulės atlaidai, pastatyta Pranciškonų gimnazija, Šv. Antano prieglauda, spaustuvė“, – trumpai Lietuvos brolijos istoriją ir Kretingos vienuolyno reikšmę apžvelgė A. Malakauskis.

 

Atsikūrė pirmieji

Provincijolas akcentavo, kad ryškų pėdsaką Lietuvos pranciškonų ir visos šalies dvasiniame gyvenime tarpukariu paliko kunigai Augustinas Dirvelė, Placidas Barius bei vyskupas Paulius Baltakis, prisidėję prie ordino atsikūrimo 1989-aisiais, dar tebesant sovietų okupacijai.

Kretingos pogrindyje sovietmečiu vyko nepertraukiama brolių veikla, tai ir skatino sugrįžti po parapijas išsklaidytus brolius į savo namus.

„Lygiai prieš 30 metų, besibaigiant lapkričiui, griuvo Berlyno siena. Ir mūsų broliai buvo pirmieji Sovietų Sąjungoje, išdrįsę imtis ryžtingų žygių atkurti vienuolyną.

Dėkoju broliams, kurie svajojo ir nepabijojo žengti to drąsaus žingsnio: pirmiausia – Benediktui Jurčiui, kuris pirmasis pasirašė kreipimąsi į Aukščiausiąją Tarybą, prašydamas Kretingoje atkurti vienuolyną.

Pirmuoju klebonu buvo paskirtas Tėveliuku ligi šiol vadinamas Juozapas Pudžemys iš Mosėdžio. Vikaras Edmundas Atkočiūnas atvyko iš Nidos, o Astijus Kungys – iš Telšių katedros.

Tuščioje vietoje, tarp plikų sienų, įsikūrė sugrįžę pirmieji broliai: Antanas Grabnickas, Mykolas Letkauskas, Paulius Saulius Bytautas, Matas Jurevičius“, – kalbėjo A. Malakauskis.

Provincijolas dėkojo ir atsiprašė

Sugrįžę broliai jautė užsienio provincijų palaikymą: jos padėjo ugdyti jaunus brolius, rėmė ir rūpinosi finansiškai. Kitos provincijos siuntė čia savo brolius tam, kad sustiprintų jauną Lietuvos provinciją, taip atvyko broliai: Severinas Holocher ir Leopoldas Sheifele iš Vokietijos, Karlo Bertagnin – iš Italijos.

Kreipdamasis į šventėn atvykusius aukštus 17 užsienio pranciškonų provincijų atstovus iš Australijos, JAV, Italijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, Lenkijos, Ukrainos, provincijolas dėkojo už tai, kad jie Lietuvos brolijai padėjo atsistoti ant kojų ir sustiprėti. Atminimui kiekvienam A. Malakauskis įteikė po proginį medalį, sukurtą skulptoriaus Algirdo Boso, taip pat – Jurgio Pabrėžos paminklo Kretingoje autoriaus.

Šv. Kazimiero provincijos veikla, atsikūrusi Kretingoje, išsiplėtojo po visą Lietuvą: broliai sugrįžo į Vilnių ir Kauną, – 2007 m. į Bernardinų vienuolyną iš Kretingos sugrąžinta kurija. Šiuo metu Lietuvos pranciškonų provincijai priklauso 8 vienuolynai: Lietuvoje veikia 6, po 1 – JAV ir Kanadoje. Juose tarnauja iš viso 37 broliai.

„Per tuos 30 metų mūsų misija ir veiklos keitėsi, tačiau tikslas – tarnauti Dievui ir skelbti Evangeliją žmonėms lieka tas pats. Dėkoju visiems: seserims vienuolėms – jos palaiko mus savo darbais ir malda, pasauliečiams pranciškonams ir Pranciškoniškajai jaunimo tarnybai, kad einame vienu keliu.

O parapijiečiams ir visiems Lietuvos žmonėms dėkoju už tai, kad galėjome kartu augti. Taip pat noriu atsiprašyti už brolių silpnybes ir klaidas: ačiū, kad kantriai jas priėmėte ir atleidote. Tikime, kad visi ir toliau liksime didele šeima ir skelbsime Kristaus Evangeliją“, – viltingai Padėkos vakare kalbėjo A. Malakauskis.

Nustebino meilė pranciškonams

Pasaulinio Mažesniųjų brolių ordino generalinis definitorius angliakalbiams airis Liam Caoimhin O‘Laoide, kalbėjęs generalinio ministro vardu, prisipažino esąs nustebintas meile, kurią žmonės Lietuvoje rodo pranciškonams. Tuo jis sakė būtinai pasidalinsiąs grįžęs į Romą.

„Prisimenu palyginimą apie šventąjį Pranciškų, kuris keliaudamas susitiko ūkininką: šis jam sako – žmonės apie tave kilniai galvoja.

Todėl rūpinkis ir būti tokiu, kad jų nenuviltum. Šventasis labai apsidžiaugė, kad žmonės metė jam iššūkį – būti nuoširdžiam. Labai džiaugiuosi, kad brolis Algirdas paprašė jūsų atleidimo už tuos brolius, kurie nebuvo tokie, kokie turėtų būti“, – kalbėjo aukštas svečias.

Jis pastebėjo, kad Lietuva taip pat švenčia teisybės atkūrimo 30-metį, įvykusį dėl daugelio žmonių kentėjimų ir maldų: „Jūs esate tie geradariai, kurie leidžiate mums gyventi ir veikti. Jūsų meilė yra tokia kūrybinga, kad ja išpuoselėjote šią ir kitas bažnyčias Lietuvoje“.

Dovanojo ikoną, šventino altorių

Šiaurės slavų brolijų vardu pasisakė Krokuvos Bernardinų provincijos, iš kur pranciškonai prieš 550 m. pasiekė Vilnių, ministras Teofil Czarniak.

Jis pastebėjo, kad esame labai artimi dėl bendros istorijos, ir dėkojo už šventę, kurią pavadino didelėmis dvasinėmis pratybomis. Atminimui Lietuvos broliams jis įteikė Kalvarijos Mergelės Marijos ikoną su malda, kad saugotų Lietuvą.

Šventinis lietuvių kilmės Pranciškonų ordino generalinio ekonomo Jono Puodžiūno pamokslas taip pat buvo kupinas šilumos.

Jo Eminencija S. Tamkevičius, akcentavęs, kad pranciškonai paliko didelį pėdsaką Lietuvos bažnyčios istorijoje, prisipažino už kunigystės pašaukimą taip pat esąs dėkingas vienam iš brolių.

Jis taip pat pašventino kaunietės restauratorės Linos Katinaitės komandos atkurtą Šv. Pranciškaus altorių.

Jubiliejinėje Lietuvos pranciškonų šventėje būta įvairiausių renginių: be „Trimito“ koncerto Palangos koncertų salėje, dar – literatūrinė kompozicija su skaidrių demonstravimu vienuolyno kiemelyje bei agapė su medžiotojų išvirtu šiupiniu bažnyčios šventoriuje.

Sidebar placeholder