Būtinybė visus soduose gyvenančius asmenis priversti mokėti rinkliavą kilo suskaičiavus atliekų kiekius. Iki įsigaliojant rinkliavai atliktoje studijoje buvo prognozuota, kad per mėnesį rajone gali būti surinkta apie 1-1,2 tūkst. tonų atliekų, o realiai vežėjai surenka 1,5 tūkst. tonų atliekų.
Nežino net pirmininkai
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Buivydo teigimu, išvežant komunalines atliekas patiriamas išlaidas turėtų kompensuoti iš rinkliavos gautos pajamos, tačiau taip nėra.
"Vadinasi, soduose gyvena kur kas daugiau asmenų nei deklaruojama. Su sodininkų bendrijų pirmininkais sieksime nustatyti tikslų sodų gyventojų skaičių ir visiems jiems išsiųsime sąskaitas už atliekų tvarkymą", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Buivydas.
Iš viso Klaipėdos rajone yra 36 sodininkų bendrijos. Tačiau kol kas neįmanoma nustatyti, kiek asmenų juose nuolat gyvena. Viešosios įstaigos "Gargždų švara" specialistams pavyko surinkti duomenis tik 18 bendrijų. Jose nuolat gyvena 21 tūkst. asmenų, o tik vasarą - 16,3 tūkst. Tikslaus skaičiaus reikia norint nustatyti, kurie iš jų privalo mokėti visą rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą, o kurie tik mažiau nei pusę.
Savivaldybės taryba yra patvirtinusi visuotinės rinkliavos už komunalines atliekas išvežimo tvarką bei įkainius. Sodo sklypo su nesudėtingu statiniu savininkas už šiukšlių išvežimą privalo mokėti 60 Lt per metus, jei statinio iš viso nėra, mokėti nereikia. Nuolat gyvenantiesiems soduose taikomas 144,14 Lt metinis tarifas.
Tačiau ne visi sodininkų atstovai ir patys žino, kiek jų valdose yra nuolatinių gyventojų. Kita vertus, ne visi sako galintys atskleisti informaciją tretiesiems asmenims. Pasak sodininkų bendrijos "Gulbė" pirmininko Žilvino Grigo, juos esą varžo asmens duomenų įstatymas.
SUMOS. Klaipėdos rajone esančio sodo sklypo su nesudėtingu statiniu savininkas už šiukšlių išvežimą privalo mokėti 60 Lt per metus, jei statinio iš viso nėra, mokėti nereikia. Nuolat gyvenantiesiems soduose taikomas 144,14 Lt metinis tarifas. Martyno VAINORIAUS nuotr.
Alfonsas Bičkus, bendrijos "Upelio vingis" pirmininkas, pridūrė, kad ne visi naujieji gyventojai įstoja į bendriją.
"Norint parduoti būstą sodininkų bendrijoje privalai gauti pažymą, kad su bendrija esi atsiskaitęs. Tačiau iš senojo nario namą įsigijusio asmens neįmanoma priversti įstoti į bendriją. Todėl mes taip pat žinome ne visus savo bendrijos gyventojus", - sakė A. Bičkus.
Ne visuomet padeda ir nekilnojamojo turto registrų centro duomenys. Mat kai kuriose bendrijose, pagal registro duomenis, tėra 17 nekilnojamojo turto objektų, tačiau realiai pavyko suregistruoti net 91 pastatą. Šiuose nuolat gyvenantys asmenys geranoriškai sutiko mokėti rinkliavą.
Sąskaitas vis tiek gaus?
Bendrijų pirmininkai teigė, kad daugiausia nesusipratimų kyla su 60 Lt sumą turinčiais mokėti sodininkais, nes soduose apstu nedidukų namelių, kurie traktuojami kaip nesudėtingi statiniai. Tačiau dažnai savininkai ten tik vasaroja arba atvyksta retkarčiais, tad jie norėtų mokėti dar mažiau. Šį savo pageidavimą tokie asmenys motyvuoja tuo, kad rinkliavą jau moka mieste - Klaipėdoje arba Gargžduose.
"Deja, bet apie 60 procentų statinių soduose yra neregistruoti. Daliai jų sąskaitos buvo išrašytos su pirmininkų pagalbą, daliai - po tiesioginės apžiūros. Tačiau yra iškilusi ir kita - sąskaitų pristatymo problema, nes dažniausiai ant tokių statinių nėra jokių pašto dėžučių, tad paštininkai arba bando kur nors užkišti sąskaitas, arba perduoda pirmininkams.
Spręsdami šią problemą įsigijome gyventojų registro duomenys, tad sąskaitos dabar bus siunčiamos tuo adresu, kur savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs tokio sklypo savininkas. Kita vertus, sodininkai ir patys galėtų kreiptis dėl sąskaitų, nes juk mato, kad šiukšlės iš bendrijų yra išvežamos. Tačiau kol kas viso rajono gyventojai dengia šios paslaugos sodų bendrijoms kaštus", - sakė VšĮ "Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą